Nesiliaujant gamtinių dujų kainų augimui, šilumos tiekėjai ragina pereiti prie biokuro, o daugiabučių renovaciją skelbti valstybiniu prioritetu, rašo „Respublika“.
Iš Rusijos Lietuvai tiekiamos dujos ir toliau brangsta – dabar už rusiškas dujas mokame brangiausiai Europoje. Šilumos tiekimo įmonės rugpjūtį už dujas su transportavimo mokesčiais mokėjo 1434 litus už tūkstantį kubinių metrų, o rugsėjį jau mokėjo 6 proc. daugiau – 1511 litų už tūkstantį kubinių metrų.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Vytautas Stasiūnas „Respublikai“ sakė, kad dujų kainų augimui įtaką daro ir naftos kainų augimas: „Dujų kaina yra susieta su naftos kaina Roterdamo biržoje. Be to, dar reikia mokėti už transportavimą nuo Lietuvos sienos iki katilinės“.
Kylančios dujų kainos dideliais nuostoliais gresia ir šilumos tiekėjams, mat tik kartą per metus perskaičiuojama šilumos kaina gali tapti mažesnė už savikainą. Iš viso per 2006 ir 2007 m. bei šių metų pirmąjį pusmetį šilumos tiekimo įmonės patyrė 303 mln. litų nuostolių, ir jeigu padėtis nesikeis, iki šių metų pabaigos nuostoliai gali pasiekti daugiau nei 400 mln. litų.
Vietinis kuras – pigesnis
Anot pašnekovo, „šiuo metu Lietuvoje šilumai gaminti dažniausiai naudojamos dujos (apie 80 proc.) – vietinio kuro iš viso sunaudojama tik apie 16 proc. O kūrendami vietinį kurą galime pagaminti apie 70 proc. visai Lietuvai reikalingos šilumos. Jei kūrentume savo kurą – jis būtų pigesnis, o ir didžioji pinigų dalis už šilumą pasiliktų Lietuvoje“.
Šilumos tiekimo įmonėms dujų kaina per pastaruosius 2,5 m. augo nuo 351 lito už tūkstantį kubinių metrų (2005 m.) iki 1434 litų už tūkstantį kubinių metrų (2008 m. rugpjūtį.), t.y. daugiau kaip 4 kartus.
LŠTA pateiktais skaičiavimais, viena tona vietinio kuro leistų sutaupyti apie 700 litų. Per šį šildymo sezoną sudeginsime 900 mln. kubinių metrų dujų, už jas Rusijai sumokėsime apie 1,3 mlrd. litų. Kūrendami vietinį biokurą, mokėtume tik apie 600 mln. litų.
2006 m. duomenimis, biokuro buvo sunaudojama 145 000 tonų pagal energetinį potencialą naftos ekvivalentu (t.n.e.). O šio vietinio ir atsinaujinančio kuro rezervai (mediena, šiaudai, komunalinės atliekos, gluosniai, dumblas) sudaro apie 540 000 t.n.e. „Šiuo metu didžioji dalis potencialaus kuro supūva sąvartynuose ar miškuose ir mes perkame brangų kurą iš užsienio“, – sakė pašnekovas.
„Bet norint sumažinti gamtinių dujų sunaudojimą nuo 77 iki 28 proc. reikia į įrengimus investuoti apie 1 mlrd. litų. Turint omenyje biokuro ir dujų kainų skirtumą, viskas atsipirktų per 2-3 m. Naudojant biokurą, elektros kaina būtų maždaug kaip ir Skandinavijoje – apie 0,18 lito vietoj dabartinės 0,23 lito. Labai gaila, kad jau porą metų perėjimas prie vietinio kuro sustojęs“, – apgailestavo pašnekovas.
Prioritetas – renovacija
Anot V.Stasiūno, „valstybiniu prioritetu turi tapti ne tik alternatyvių dujoms kuro rūšių vartojimo skatinimas, bet ir visuotinė pasenusių daugiabučių namų renovacija“.
LŠTA pateiktais duomenimis, naujos statybos kokybiškuose namuose 60 kvadratinių metrų butui sunaudojama 480 kWh, už tokio ploto buto šildymą reikėtų mokėti 110,9 lito. Tačiau tokių namų yra tik 4,6 proc. Daugiausiai (55,7 proc.) yra daug šilumos suvartojančių daugiabučių, paprastai tai yra senos statybos nerenovuoti namai. Tokiame name esančio 60 kvadratinių metrų butui šildyti reikia sunaudoti 1500 kWh. Tad tokio buto gyventojai už šilumą moka 510 litų.
Tačiau prasčiausia padėtis labai daug šilumos suvartojančiuose senos statybos ir labai prastos izoliacijos namuose. Tokių namų gyventojai už 60 kvadratinių metrų buto šildymą mokės net 714 litų. Tokių namų yra 22,4 proc.
Kalbėdamas apie stringančius renovacijos finansavimo procesus, V.Stasiūnas paminėjo dar vieną būdą, kuriuo pasinaudojus būtų galima sumokėti už renovuotą būstą: „Yra būdas, kurį taikant iš gyventojų neprašoma nei pinigų, nei sutikimo, o viskas sumokama iš sutaupytos energijos. Gyventojai prieš renovaciją ir kurį laiką po jos moka tą pačią kainą už šildymą, o pinigus už sutaupytą po renovacijos energiją darbus atlikusi bendrovė galės mokėti bankams už palūkanas, paskolas ir kt.“
Komentaras:
Petras Vaitiekūnas
Užsienio reikalų ministras
Ar vertybėmis pradėti prekiauti, ar Lietuvos nepriklausomybe, ar dar ką mes turėtume padaryti? Nelabai suprantu, už ką mus Rusija baudžia, įvesdama kainas, didesnes negu Vokietijai. Negaliu paaiškinti tokių kainų, jos neturi ekonominio pagrindimo.
Tomas Andriukonis
