Vis dėlto, grėsmingai kalbėdamas, konservatorių lyderis nesakė, ar imsis kokių nors veiksmų stiprinant valstybę.
Rusams užpuolus Ukrainą, lietuviai iš pradžių patyrė šoką, o vėliau optimizmo bangą. Matydami ukrainiečių valią gintis, Vakarų paramą, sankcijas Rusijai ir, galiausiai, pačių rusų girtus karius per ukrainiečių propogandinius filmukus internetedaug kas Lietuvoje ėmė džiūgauti, kad Kremliui nėra šansų laimėti prieš Vakarų vienybę.
Praėjus daugiau nei pusantrų metų, Ukrainos puolimas atsidūrė aklavietėje ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dėl Rusijos jau grąžina visus į realybę.
„Aš matau, kad jos nepavyksta sustabdyti, taip“, – kalbėjo užsienio reikalų ministras.
G. Landsbergis sakė, kad per metus jo optimizmas išblėso.
„Prieš metus aš pats, galbūt, tikėjau, kad situacija gali būti kitokia Ukrainoje ir kiekvieną dieną dirbau dėl to. Ateina laikas, kai turime suprasti, kad dvi mūsų kaimynės, ne tai, kad nenugalėtos, bet jos turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau“, – tikino G. Landsbergis.
Prieš tai interviu agentūrai ELTA G. Landsbergis pareiškė, kad šaltojo karo metu sukonstruota pasaulio struktūra tiesiog byra akyse, Vakarai vėl rusus gali sugrąžinti prie derybų stalo. O rusų tikslas yra mus išžudyti, sunaikinti, pavergti ir prijungti.
Lietuvai kyla grėsmė
Todėl naujas karas esą tik laiko klausimas. O NATO 5-asis straipsnis nebūtinai suveiks.
„Ar mes suprantame, kad Lietuvai potencialiai kyla egzistencinės grėsmės? Kurias spręsti reikia nebe taktiniais žingsniais, o strateginiais žingsniais, kurie turi iš esmės keisti mūsų saugumo situaciją“, – retoriškai klausė užsienio reikalų ministras.
„Atrodo, kad kalba opozicijos atstovas, kuris 3 metus nėra didžiausios partijos, kuri yra valdžioje, pirmininkas. Ir pasirodo, kad per tuos 3 metus tik žodžiais Tėvynę mylėjo“, – rėžė „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Laurynas Kasčiūnas sakė, kad G. Landsbergis tokiais žodžiais siunčia žinutę Vakarams.
„Manau, kad tai pirmiausia yra signalas Vakarams, kad negalvokime, jog Rusija yra tokia nusilpusi, kad jau reikia apie ją pamiršti, kaip apie iššūkį, kad ją reikia priparkuoti, kaip kai kas Vakaruose sako, vis tiek išlaikyti vietą prie derybų stalo“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
G. Landsbergis ragino atsitokėti ir lietuvius – suprasti, kad grėsmės realios, esą būtina tą suvokti. Bet krašto apsaugos ministras, taip pat konservatorius, Arvydas Anušauskas, ragino nepanikuoti.
„Geopolitinė padėtis sudėtinga susiklostė ne vakar ir, tiesą sakant, ne pernai, o sudėtinga buvo 2021 metų pabaigoje. Tai jinai nei geresnė, nei blogesnė, tiesiog yra sudėtinga“, – sakė A. Anušauskas.
Kremliaus grėsmė buvo jau seniai
Anot Anušausko, situacija pasikeitė į kitą pusę – Vakarai dabar remia ukrainiečius, ko nebuvo karo pradžioje. Dėl to situacija fronte stabilizuota. Tiesa, nepakankamai. O mums, lietuviams, Rusijos grėsmė buvo visada prieš – 10 ar 15 metų irgi buvo kalbama, kad laiko klausimas, kada Kremlius gali užpulti Lietuvą.
„Aš suprantu, kad civiliams žmonėms ir politikams karas atrodo šiek tiek kitaip“, – kalbėjo krašto apsaugos ministras.
G. Landsbergis, kviesdamas atsitokėti ir lietuvius, pamiršo pridurti, ką pats siūlė ir darė, kaip didžiausios valdančiosios partijos pirmininkas. Kalbėjo abstrakčiomis frazėmis.
„Turime progą dabar pasvarstyti ir pasakyti, ar mes matome tas grėsmes, ar ne“, – tvirtino G. Landsbergis.
„Viena vertus sakoma, kad štai, mes turime tikrai grėsmingą situaciją, o kita vertus, biudžetas formuojamas kaip taikos metui. Tai gal apsispręskite“, – siūlė socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė.
Gynybos klausimai stringa
„Dėl savo asmeninių, politinių tikslų ar savo partijos politinių tikslų aukojamas valstybės prestižas, investicinis klimatas yra sumalamas į šipulius“, – į G. Landsbergio retoriką reagavo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Ir nors Landsbergis kalba dramatiškai, tačiau jo bendrapartietės Ingridos Šimonytės valdomoje Vyriausybėje stringa rimti gynybos klausimai, pavyzdžiui, šauktinių reforma.
„Mes praėjusių metų gruodžio mėnesį priėmėme sprendimą, kad naujuose gyvenamuose pastatuose turi būti priedangos, jeigu pastatas yra visuomeninės paskirties ir talpina daugiau nei 100 žmonių arba gyvenamasis namas, didesnis nei 5 aukštų, bet Aplinkos ministerija iki šiol rengia standartą, kaip ta priedanga turi atrodyti. 11 mėnesių ir mes dar standartą ruošiame, suprantate?“ – susimąstyti kvietė L. Kasčiūnas.
Sutapimas ar ne, bet pernai rusams įsiveržus į Ukrainą, G. Landsbergio šeima įsigijo nekilnojamojo turto užsienyje. Jo žmonos, Austėjos Landsbergienės, turto deklaracijoje atsirado įrašas, kad jai priklauso namas ar jo dalis užsienyje, vertas beveik 800 tūkst. eurų.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
