Savivaldos rinkimuose balsuojant už kandidatų sąrašus iš partijų didžiausią pasitikėjimą užsitikrino Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Konservatoriai surinko 16,02 proc. balsų. Panašus rezultatas fiksuotas ir per praėjusius rinkimus – 15 proc. balsų.
Portalas tv3.lt dalinasi tiesiogine įrašo transliacija iš Valdovų rūmų.
Kukli pergalė
TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis savivaldos rinkimus laiko „kuklia“ konservatorių pergale ir mano, kad konservatoriams pavyko įsitvirtinti, kaip „žmonių partijai“.
„Vakar vykusius rinkimus vadiname kuklia pergale. Man atrodo, kad tai geriausiai apibendrina visą rezultatą. Jeigu lyginti su 2015 m., turime daugiau mandatų, esame pirmieji tarp partijų, balsų skaičių taip pat padidinome. Taip, kad turime pagrindo džiaugtis. Matosi, kad pozicijas išlaikė esami merai. Mano asmeninė pozicija yra tokia, kad prisistatėme kaip žmonių partija prieš savivaldos rinkimus, palaikymo sulaukėme visoje Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Landsbergis.
Iki šiol konservatoriams pavykdavo užkariauti miesto rinkėjų balsus, tačiau šįkart to pakartoti nepavyko. Vis dėlto TS-LKD pirmininkas tikina, kad toks ir buvo partijos siekis.
„Rimtai žiūrėjome į didžiuosius miestus. Esame dažnai kaltinami, kad didžiausią dėmesį skiriame didiesiems miestams, esame miesto partija. Bet negalime koncentruotis tik į didžiuosius miestus, turime turėti strategiją, kuri tiktų ir mažesniems miesteliams. Man atrodo, tai pavyko“, – rezultatas vertino G. Landsbergis.
TS-LKD kandidatas į sostinės merus Dainius Kreivys rinkimuose liko ketvirtas, nusileidęs Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui.
„Turiu pripažinti, kad Uspaskicho rezultatas nustebino. Esu sakęs, kad Darbo partija yra praeities partija. Panašu, kad ji ne iki galo užsiklojo istorijos dulkėmis. Manau, kad didelė dalis rinkėjų, kurie palaiko TS-LKD, rinkimuose balsavo už kandidatą, kuris jiems atrodė, kad laimės, bet gal tai nebuvo Kreivys. Matyti, kad panaši tendencija pasikartojo ir dabar“, – svarstė G. Landsbergis.
Niūri žinia valstiečiams
Šie rinkimai buvo tarsi trys egzaminai – demokratijai, partinei sistemai ir valdžiai, mano Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Mažvydas Jastramskis.
„Visi tie egzaminai buvo išlaikyti patenkinamai. Kalbant apie partinę sistemą, matome lietuviškos partinės sistemos eroziją. Vienintelis priešnuodis tai erozija – stiprios partijos. Geriausiai šiuose rinkimuose pasirodė Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, partijos, turinčios gilias tradicijas Lietuvoje“, – žurnalistams pirmadienį sakė M. Jastramskis.
Kaip pastebi docentas, nors Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungai pavyko padidinti savo mandatų kraitį, tai, kad partija pagal palaikymą partijoms liko trečia, rodo, kad šios jėgos palaikymas mažėja.
„Jų 12 proc. gautų yra nedaug, tai rodo, kad realus partijos palaikymas mažėja. Toje Ramūno Karbauskio tezėje, kad jie laimės visus trejus rinkimus, nebėra tiesos. Vargu, ar jie išvis kažką laimės, prognozuojant į priekį“, – svarstė M. Jastramskis.
Be to, anot docento, pagal savivaldos rinkimų rezultatus galima prognozuoti, kaip partijos vėliau pasirodys Seimo rinkimuose. Taip pat šie rinkimai turės įtakos prezidento rinkimams matomumo atžvilgiu.
„Kiek jos gauna balsų savivaldos rinkimuose, galima nuimti porą procentų balsų ir pamatysime, kiek jie gaus Seimo rinkimuose“, – pastebėjo M. Jastramskis.
Mažesnės tarybos
Savivaldybių tarybų rinkimuose varžosi per 13,6 tūkst. kandidatų, dėl merų postų – daugiau kaip 400 kandidatų. Šiuose rinkimuose dalyvauja net 87 visuomeniniai rinkimų komitetui. Palyginimui, praėjusiuose rinkimuose jų buvo 58.
Šiemet renkami 1502 tarybos nariai, įskaitant 60 būsimų merų. Savivaldybėse, kurios mero neišrinko per pirmąjį turą (nesurinko daugiau nei pusės rinkėjų balsų), kovo 17 d. vyks antrasis merų rinkimų turas.
Dėl sumažėjusio gyventojų skaičiaus šiemet renkama 22 tarybos nariais mažiau nei per praėjusius rinkimus. Mažiau atstovų renka Kupiškio, Molėtų, Telšių, Skuodo rajonų, Panevėžio miesto ir Pagėgių savivaldybių gyventojai. Didžiausią tarybą turės Vilniaus miestas su 51 atstovu, mažiausią – Neringa ir Birštonas, po 15 tarybos narių. Vidutinio dydžio rajono tarybą sudaro 25 atstovai.
