Lietuva pastaruoju metu turi gana įtemptus santykius su Kinija. G. Landsbergis prašė kitų Baltijos valstybių pagalbos šioje srityje.
„Iš Lietuvos pusės mes kalbame ir prašome solidarumo susiduriant su ekonominiu spaudimu iš Kinijos. Taip pat kviečiame drauge peržiūrėti ir formuoti mūsų strateginį požiūrį į Ramiojo ir Indijos vandenynų strategijas, kalbėti apie tai vienodai ir konsoliduotai, kiek tai yra įmanoma padaryti.
Tai nauja tema mūsų trijų valstybių bendradarbiavime, bet mes esame pasiruošę kalbėti ir bendradarbiauti šioje srityje“, – Lietuvos, Latvijos ir Estijos delegacijų Baltijos Asamblėjoje pirmininkų ir šių šalių užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje kalbėjo G. Landsbergis.
G. Landsbergis teigė, kad jau ne vienerius metus trys Baltijos valstybės laikosi panašių nuostatų.
„Kalbu apie mūsų požiūrį į Rytų politiką, grėsmių vertinimą. Vienodai jas matome, vienodai jas suprantame ir kalbame vienu balsu tuose aljansuose, kuriuose kartu esame – tiek Europos Sąjungoje, tiek ir NATO“, –
Ministro teigimu, Lietuva, Latvija ir Estija vienodai mato ir Rytų partnerystės programos valstybių svarbą Europos Sąjungai ir Baltijos šalių saugumui.
„Dėl to nenuilstamai pasisakome už Ukrainos, Sakartvelo ir Moldovos artėjimą prie ES, teigiamai vertiname pastangas daromas reformų srityje ir lygiai taip pat pasisakome už valstybių siekį artėti prie NATO aljanso“, – tvirtino jis.
G. Landsbergio nuomone, pastarieji metai leido įvertinti Baltijos šalių bendradarbiavimą naujų grėsmių akivaizdoje. Pirmiausia tai – koronaviruso pandemija.
„Paskutinis Lietuvos sprendimas skirti vakcinų Latvijai, kuri dabar susiduria su kiek sunkesne situacija iš mūsų trijų valstybių, iš esmės yra vienas iš tų simbolių tos bendradarbystės, ką gali padėti kaimynai vieni kitiems“, – įsitikinęs užsienio reikalų ministras.
Pasak jo, kitas bendro darbo pavyzdys – Estijos pagalba Lietuvai migrantų krizės akivaizdoje.
„Kuri nors ir nesusidurdama tiesiogiai su Baltarusijos režimo inicijuota migrantų krize, buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri ištiesė pagalbos ranką Lietuvai, kai mes buvome vieninteliai susiduriantys su šia krize. Tai ateina iš mūsų puikaus bendradarbiavimo“, – sakė G. Landsbergis.
Ministro teigimu, hibridinės, politinės ir kitokio pobūdžio krizės, su kuriomis pastaruoju metu susiduria Baltijos valstybės, yra naujos, tačiau tikrai ne paskutinės.
„Spręsdami tas krizes, kurias matome šiandien, turime pasiruošti ir toms, kurios ateis ateityje“, – dėstė G. Landsbergis.
Penktadienį Vilniuje vyksta Lietuvos, Latvijos ir Estijos parlamentarus vienijančios Baltijos Asamblėjos 40-oji sesija.
Baltijos Asamblėja yra 1991 metų lapkričio 8 dieną įkurta Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų tarptautinio bendradarbiavimo organizacija. Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkauja Lietuva, kitais metais šią privilegiją perims Latvija.
