„Kai mes sakome „transformacija“, aš kitaip apibūdinčiau tai, kas vyko Lietuvoje pastaruosius 30 metų. Aš sakyčiau, kad tai buvo gijimas.
Dažniausiai, kai mes kalbame apie savo sovietinę patirtį, mes sakome, kad buvome draskomi. Kiekvienas draskymas palieka žaizdų“, – Vilniaus universiteto organizuotos konferencijos „Lūžio naratyvai: Didžiosios transformacijos regioniniai skirtumai po 1989/1990“ (Vokietija – Baltijos šalys – Lenkija – Baltarusija – Rusija)“ finalinėje diskusijoje kalbėjo G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministro teigimu, Lietuva grįžo ten, kur ir buvo iki tol – Vakarų pasaulį, tačiau prireikė laiko, kad sovietinės okupacijos paliktos žaizdos užgytų.
„Gijimo procesas yra ilgas. Ilgesnis negu daug kas tikėjosi“, – pažymėjo jis.
G. Landsbergio nuomone, Lietuvos „gijimo“ procesas yra daugiau ar mažiau pasibaigęs. Ministro teigimu, Vakaruose šiuo metu mes taip pat galime matyti transformaciją, tačiau jos kryptis – priešinga, nei ta, į kurią judėjo Lietuva.
„Mes matome, kad Vakarų visuomenės yra išbandomos Europos Sąjungos viduje, Europos Sąjungos išorėje“, – sakė ministras.
G. Landsbergio teigimu, kiekvienos Vakarų valstybės, tarp jų ir Lietuvos, vyriausybės darbotvarkėje vienas svarbiausių klausimų turėtų būti, ar jaučiama atsakomybė už Vakarų visuomenę, kurios dalimi esama.
„Aš nenoriu sakyti, kad kitos [Lietuvos] vyriausybės ėjo kita kryptimi, ypač, kai kalbame apie užsienio politiką, tačiau mes bandome parodyti savo atsakomybę už bendruomenę, kurios dalimi būdami esame labai laimingi“, – tvirtino G. Landsbergis.
Jo nuomone, šis išbandymas, kurį dabar patiria Vakarai, tikriausiai bus momentas, kuris padalins visuomenes į tas, kurios gina Vakarus, ir į tas, kurios keičiasi ir tolsta nuo Vakarų. Pasak G. Landsbergio, kiekvienas valdžios sprendimas turi būti vertinamas pagal tai, ar tai stiprina Vakarų bendruomenę.
Vokietijos ambasadorius: Lietuvos transformacija į Vakarus baigėsi
Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthiasas Sonnas diskusijoje teigė, kad jei mes svarstome, ar Lietuvos transformacija iš posovietinės erdvės į Vakarų pasaulį baigėsi, atsakymas yra teigiamas.
„Mano galva, Lietuva jau pilnai yra Vakarų dalimi ir, nuoširdžiai kalbant, galbūt įsiliejo į Vakarus pilnavertiškiau, nei kai kurie Rytų Vokietijos regionai“, – kalbėjo M. Sonnas.
