Lietuva negali vienašališku įstatymu atšaukti sutartinį įsipareigojimą uždaryti Ignalinos atominės elektrinę, tačiau jos darbą laikinai pratęsti gali Europos Sąjungos Taryba, remdamasi ekonominiais sunkumais pagrįstu Vyriausybės prašymu ir Europos Komisijos išvada. Kelių ministrų balsais užblokavęs Seime rezoliuciją dėl Vyriausybės kreipimosi į ES, Vyriausybės vadovas akivaizdžiai pademonstravo abejingumą galimoms sunkioms atominės elektrinės uždarymo krizės laikotarpiu pasekmėms.
Jokių derybų su ES dėl AE uždarymo atidėjimo A. Abišalos vadovaujama vyriausybinė komisija negalėjo net pradėti, nes iki šiol Lietuvos Vyriausybė nustatyta tvarka oficialiai nesikreipė į Europos Sąjungos Tarybą. Net to panorėjusi Europos Komisija pati negalėtų inicijuoti derybų Lietuvos naudai.
Vyriausybės kreipimasis dėl AE darbo nepadidintų biudžeto deficito ir valstybės išlaidų, nebent sutrukdytų kai kurioms abejotinoms interesų grupėms pasipelnyti iš šios elektrinės uždarymo. Net prašymo atmetimo atveju, Lietuva galėtų tikėtis iš ES finansinės kompensacijos dėl jėgainės uždarymo ekonominės krizės laikotarpiu, kaip numatyta ES steigimo sutarties 100 straipsnyje, kai netikėtai pablogėja šalies ekonominė situacija.
Iki šiol vengdamas nusiųsti oficialų prašymą ES institucijoms, o dabar asmeniškai blokuodamas frakcijos „Viena Lietuva“ pateiktos rezoliucijos dėl Ignalinos AE priėmimą Seime Vyriausybės vadovas akivaizdžiai ignoruoja šalies gyvybinius interesus. Skaudu, kai mokesčių mokėtojų išlaikomas aukščiausiasis Vyriausybės pareigūnas praleidžia puikią progą finansiniu sunkmečiu bent pabandyti apginti savo šalies piliečius!
Net pagal Vyriausybės pagrąžintą statistiką, kitais metais nedarbas palies kas penktą žmogų, iždo įplaukos smunka trečdaliu, biudžeto deficitas per du metus patrigubės. Uždarius pagrindinę elektrinę, elektros kainos išaugs pusantro karto. Kyla pavojus, jog šaltais žiemos mėnesiais gali sutrikti jos tiekimas, nes elektros pajėgumų mūsų regione gali pristigti pačiai Rusijai. Tokiomis kritinėmis aplinkybėmis Vyriausybės vadovas turėtų mūrų stovėti už gyvybiškai svarbią elektrinę, kurios uždarymas gresia šalies stabilumui. Tačiau valdantieji elgiasi taip, lyg tyčia siektų dar labiau į kampą įvaryti bendrapiliečius ar iš naujų žmonių nelaimių prikelti politinius reitingus.
Gal būt metu per sunkius politinius kaltinimus. Tačiau, kaip ir daugelis žmonių, nesuvokiu kaip Vyriausybės vadovai gali visiškai nepaisyti savo šalies interesų, jei net koalicijos partneriams spaudžiant, nedrįsta net paprašyti Europos komisijos laikinai pratęsti elektrinės darbą.
Deja, nei R.Paksas (kuris prieš dešimtmetį nepagrįstai pasižadėjo ES uždaryti AE), nei kiti Europos Parlamento ar Seimo nariai, neturi teisinio pagrindo kreiptis į Europos Komisiją ar Europos Tarybą. Beje, R.Paksas dėl nežinojimo ar tyčia klaidingai rėmėsi stojimo į ES sutarties 37 straipsniu, kuris Lietuvai jau negalioja 2 metus.
Valdančiųjų politikų neatsakingumas tampa skaudžiausia šalies problema.
Derėtų prisiminti, kaip 2001 metais šalies valdantieji pusvelčiui perleido „Gazprom“ strateginius dujotakių vamzdynus, dėl ko Lietuva dabar pusantro karto brangiau, nei dauguma kitų ES šalių moka už importuojamas dujas. Dar pigiau Lietuvos interesai buvo parduoti 1994 metais, kai tuometinė Vyriausybė mainais už simbolinę 10 mln. dolerių paramą, buvo pasižadėjusi uždaryti Ignalinos elektrinę dar 1999 metais...
