Masinė isterija prasidėjo. „Nupirko rinkimus!“, „Gausybė klastojimo atvejų!“, „Darbo partiją šalinti iš rinkimų!“. Šie ir panašūs pareiškimai lyg iš gausybės rago pirmąją dieną po rinkimų liejosi socialiniuose tinkluose, interneto portaluose. Vakarop nuspręsta iškoneveikti už pažeidimus ir Lietuvos socialdemokratų partiją bei Rolando Pakso „Tvarką ir teisingumą“.
Isterikuoja ta visuomenės dalis, kuri nemoka pralaimėti, kuri nusivylė rinkimų pirmojo turo rezultatais ir tai suprantama. Juk „mūsiškiai“ nelaimėjo, o kilusi isterija tik patvirtina, jog valdantieji per pirmąjį rinkimų turą gavo labai skaudžiai į paširdžius, nes patys jie tikėjo, matyt, gerokai šviesesne ateitimi, nes tikėjosi toliau „vykdyti atsakingą finansų politiką“.
Akivaizdu, kad didmiesčių gyventojai nepripažįsta realybės, su kuria artimiausius 4 metus, nori to ar nenori, teks susitaikyti. Andriui Kubiliui su bendražygiais iš Liberalų sąjūdžio teks trauktis į opoziciją. Ir asmeniškai nematau jokių vilčių, kad toje opozicijoje jie užsilaikys tik 4 metus. Jei ekonomika augs, žmonių gerovė didės, bijau, kad dešiniosioms jėgoms šviečiasi ilgi metai paribyje.
Akivaizdu ir tai, jog dabartinė opozicija (jau tik formalia jos prasme) rinkimuose laimi didele persvara prieš A. Kubilių.
Darbo partija, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) bei partija „Tvarka ir teisingumas“ savo kišenėje jau turi 61 mandatą. Prie dabar turimų 40 mandatų jie savo bendrą sąskaitą papildys dar 21 mandatu, nes antrame rinkimų ture tarpusavyje varžysis net 21-oje apygardoje.
Tai reiškia, kad iki minimalios daugumos (tai yra 71 Seimo nario) šiam blokui trūksta vos dešimties mandatų. Neabejoju, kad per antrąjį rinkimų turą ta „minimali“ dešimties mandatų riba bus nesunkiai peržengta. Net 27 apygardose šios trijulės atstovai susirems su konkuruojančiomis partijomis ir didžioji dalis šių kovų vyks provincijoje. Tai yra ten, kur Darbo partija, socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ lyg nesubrendėlius tvarko TS-LKD ir Liberalų sąjūdį.
Toje pat provincijoje, kurią „išsilavinusi“ mūsų šviesuomenės dalis jau vadina runkeliais, alkoholikais ir parsidavusiais asocialais. Tai ta pati „šviesuomenė“, kuri penktadieniais lyg akis išdegę užpildo magistralę „Vilnius – Klaipėda“ ir lekia pas runkelius ir alkoholikus pasiguosti dėl sunkaus gyvenimo Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje, valgo močiūtės blynus arba žemaitišką kastinį su garuojančiomis bulvėmis, o sekmadienio pavakare dar paprašo lašinių palties...
Bet grįžkime prie isterijos. Didmiesčiuose, suprantama, situacija kitokia. Čia dešiniosios partijos turi aiškų pranašumą ir jeigu praloš 2-3 dvikovas Kaune arba Vilniuje, užskaitysiu jas opozicijos nuopelnui ir nemokšiškai dešiniųjų rinkimų kampanijai. Galiausiai, atsakykite, kokie realūs, o ne susapnuoti ženklai bylojo, kad dabartiniai valdantieji galėjo tikėtis pergalės šiuose rinkimuose?
Atsakau, jokie. Visuomenės nuomonių apklausos ir politologų prognozės „labai aiškiai ir paprastai“ (kaip pasakytų A. Kubilius) numatė opozicijos sėkmę. Neskaitant to, kad turime didžiausią socialinę atskirtį Europos Sąjungoje tarp turtingųjų ir vargšų, šimtus tūkstančių emigrantų ir bedarbių, kokio rezultato tikėjotės? Juk vienas žmogus – vienas balsas. Kai numauni paskutines kelnes valstiečiui, nėra ko ieškoti užtarimo provincijoje ir jokie propagandiniai A. Kubiliaus svaičiojimai apie „Lietuvą 2030“ arba gigantomaniškas statybas, atmiežtas begalinės arogancijos bei A. Čekuolio propagandos, nepadės.
Stebina, kad žmonės, balsavę už konservatorius ir liberalus, tikėjosi, kad lygiai taip pat balsuos ir likę rinkėjai. Jau anksčiau esu rašęs, kad dėl tokios 4 metų politikos, kurią mačiau „iš vidaus“ (2009 m. dirbau Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje), iš tiesų TS–LKD verti ne Seimo, o politinių kapinių.
Man būdavo gėda, kai turėdavau tapti propagandininku ir aiškinti visuomenei apie „naudingus Vyriausybės sprendimus“, kaip ir gėda, kad už šią partiją balsavau prieš keturis metus. Nes iš tikrųjų konservatoriai neverti net to pasitikėjimo, kurį gavo pirmajame rinkimų rate.
Kai vakar tiesioginiame eteryje Darbo partijos pirmininkas V. Uspaskich paklausė premjero, kiek jis sutaupė pinigų viešajame sektoriuje, A. Kubilius astsakė, neva per 4 metus sutaupė 6 milijardus litų. Jei atmintis nemeluoja, V. Uspaskich tuomet replikavo: „Premjere, ką jūs sutaupėte, kai kasmet skolindavotės daugiau nei po 5 milijardus litų. Kur yra tie pinigai?“.
Tik nepradėkite vėl isterikuoti. Girdi, yra filmuota medžiaga, kaip deramasi dėl balsų pirkimo, o va Raseiniuose Darbo partijos atstovė buvo nutverta už rankos, beišsinešanti biuletenius. Praėjo mažiau nei 24 valandos nuo įvykių Raseiniuose ir paaiškėjo, kad biuletenius trys moterys nešėsi perskaičiuoti į rinkimų apylinkę ir apie tai žinojo 9 komisijos nariai ir 9 stebėtojai. Policija atsisakė net pradėti ikiteisminį tyrimą. Dar neaišku ir kaip bus su ta filmuota medžiaga, nes ją peržiūrėjus (kiek buvo paskelbta viešai), kyla abejonės jos autentiškumu. Kaip bebūtų, teisėsauga išsiaiškins, o jei nustatys kaltuosius, viliuosi jie atsidurs už grotų.
Bet stebina mane dar vienas dalykas. Po kiekvienų rinkimų pradedama piktintis taip, jog trūksta tik šie tiek iki padorumo ribų peržengimo. Gal iš tiesų, jei kam nors pyktis užpylęs akis, mažiau isterikuokite, o jei neišeina, pradėkite gydytis. Akivaizdu, kad šiuo metu turime dvi Lietuvas. Viena ta, kuri gyvena mieste ir kita, kuri gyvena kaime. Jei nepakankamai gili praraja tarp šių Lietuvų, tuomet tęskite. Turite puikią progą pasidergti ir čia.
