Šiemet Uosto direkcija planuoja gauti daugiau žemės nuomos mokesčių nei pernai. Jos strategija - neskriausti saviškių ir surinkti kuo daugiau rinkliavų. O rinkliavas ji siūlo mažinti, idant būtų pritraukta daugiau krovinių ir taip gauta daugiau pajamų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vyr. finansininkės Beatos Kulevičiutės teigimu, susisiekimo ministras dar nepatvirtino naujos uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos. Galimas daiktas, šis klausimas atidėtas dėl krizinės situacijos Lietuvoje. Pasak jos, naujosios taisyklės gerokai pakeistos ir yra gana paprastos taikyti. Pagal jas lengva apskaičiuoti, kokį mokestį privalu mokėti. Direkcija tikisi, kad naujos taisyklės anksčiau ar vėliau bus patvirtintos.
Pernai žemės nuomos mokesčių surinkta 20 mln. Lt, o šiemet tikimasi gauti apie 21 mln. Lt, nepaisant to, ar bus patvirtintos naujos taisyklės, ar ne. Mat bus pradėtos eksploatuoti naujos krantinės, pavyzdžiui, 144 krantinė pietinėje uosto dalyje.
Uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo teigimu, didinti žemės nuomos mokestį - nėra Uosto direkcijos strategija, nes būtų skriaudžiami saviškiai, darbo kompanionai, t. y uosto kompanijos. Jos finansinės politikos principas - neskriausti saviškių. Direkcijos strategija - surinkti kuo daugiau uosto rinkliavų. Beje, rinkliavos sudaro apie 85 proc. direkcijos pajamų, o žemės nuomos mokesčiai - tik 15 proc.
Teisminiai ginčai
Žemės nuomos srityje iki šiol Uosto direkcija naudojasi senomis 1997 m. taisyklėmis, kurios gana neaiškios, sunku apibrėžti krantinių apkrovas, kartais neįmanoma pritaikyti net žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo formulės. Galbūt todėl Uosto direkcija dėl žemės nuomos mokesčio turi nemažai ginčų. Nesutaria su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija, manančia, kad dėl riboto naudojimo 7, 8, 9 krantinių kompanija turi mokėti mažesnį mokestį. Su LKAB "Klaipėdos Smeltė" kilo ginčas dėl šaldytuvo teritorijos. Direkcijos specialistų manymu, "Smeltė" nepagrįstai nori lengvatinių tarifų. Taisyklės numato lengvatas, kai statoma suprastruktūra, bet "Smeltė" nori lengvatų ir už tą teritoriją, kuri buvo atkovota iš vandens, kitaip sakant, už vandenį. Su UAB "Progresas" vyksta ginčas dėl geležinkelio naudojimo - esą bendrovė juo nesinaudojo.
Visi tie ginčai sprendžiami teisminiu būdu. Pasak vyr. finansininkės B. Kulevičiutės, teisminė praktika ir teismų sprendimai yra reikalingi tam, kad Uosto direkcija neatsidurtų panašioje situacijoje iškilus ginčui su kitais uosto naudotojais.
Vyr. finansininkės teigimu, Uosto direkcija per kelerius pastaruosius metus nepralaimėjo nė vienos iš bylų dėl žemės nuomos. Kai kurios jų buvo pasiekusios net Aukščiausiąjį Teismą. B. Kulevičiutė juokauja, kad kai kurie teisėjai jau išmoko naudotis žemės nuomos apskaičiavimo formulėmis.
Likviduos diskriminaciją
Pernai Uosto direkcija rinkliavų surinko 121 mln. Lt, 5,5 mln. Lt mažiau nei užpernai. Pasak B. Kulevičiutės, problemų dėl rinkliavų surinkimo Uosto direkcija šiuo metu neturi. Kilusi problema dėl UAB "Passat" jau išspręsta.
Uosto direkcijos rinkodaros ir administravimo direktorius Artūras Drungilas mano, jog Klaipėdos uoste neteisingai buvo diskriminuojami ro-ro laivybos linijomis plaukiojantieji laivai. Mat pastarųjų rinkliavų tarifai buvo du kartus didesni nei ro-pax laivų (gabenančių ne tik krovinius ratuotose transporto priemonėse, bet ir keleivius).
Ro-pax laivai specifiniai, iš jų reikalaujama, kad viename uoste neužtruktų ilgiau kaip vieną naktį. A. Drungilo manymu, ro-ro laivybos linijų perspektyvos kur kas didesnės, nes jų laivams nekeliami tokie reikalavimai.
Šiandien Klaipėdos uostas turi tik vieną ro-ro laivybos liniją, jungiančią jį su Kopenhaga (Fredericija). A. Drungilo manymu, tokios jungiamosios linijos galėtų būti ir su Ispanijos, ir su Prancūzijos uostais. Galbūt dėl per didelių rinkliavų šiems laivams kol kas Lietuvos uoste nebuvo net jų bandomųjų reisų.
Todėl tarp Uosto direkcijos Susisiekimo ministerijai pateiktų pasiūlymų mažinti kai kurias rinkliavas yra ir ro-ro laivai. Direkcija tikisi, kad to dėka po dvejų metų bus gauta neblogų rezultatų.
Jeigu Uosto direkcija taikytų pasiūlytas nuolaidas minėtoje ro-ro linijoje, rinkliavų surinktų 1,3 mln. Lt mažiau. Tačiau jeigu atsirastų papildomas laivo užsukimas į uostą arba du, jau nekalbant apie naujų linijų pritraukimą, tokiu atveju ji nuostolių nepatirtų.
Rinkodaros direktoriaus žiniomis, pagrindinė konkuruojanti linija iš Liepojos yra sustabdžiusi ro-ro krovinių gabenimo veiklą, tad galima tikėtis, kad tie kroviniai, kurie buvo išėję iš Klaipėdos uosto, sugrįš. Jis prognozuoja, kad ro-ro krovinių apyvarta Lietuvos uoste turėtų didėti, tad Uosto direkcija gaus daugiau rinkliavų iš ro-ro laivų.
A. Drungilo teigimu, žadama peržiūrėti ir kitų laivų rinkliavas, ypač atkreipiant dėmesį į tai, kas padaryta šiuo klausimu kituose kaimyniniuose uostuose. Pasak jo, bet kuriuo atveju Uosto direkcija mažindama rinkliavas neketina savęs skriausti. Visus jos praradimus turėtų kompensuoti didėjantys krovinių srautai.
Dalia BIKAUSKAITĖ
