EŽTT atstovė: atmesta pataisa dėl kandidatavimo po apkaltos būtų geriau nei strigusi

Seime žlugęs balsavimas dėl kelią į rinkimus po apkaltos atveriančios Konstitucijos pataisos būtų geresnis scenarijus nei komitetuose strigęs projekto svarstymas, sako Vyriausybės atstovė Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) Karolina Bubnytė.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) surengtuose klausymuose Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad neįgyvendinusi Strasbūro teismo 2011 metų sprendimo dėl Rolando Pakso kandidatavimo Lietuva jau „iškrenta iš Baltijos ir Šiaurės valstybių konteksto, iš visų Europos Sąjungos valstybių konteksto“.

„Konstitucijos keitimo būtinybę lemia jau nebe sankcijos taikymo grėsmė. Lietuva tarptautinėje arenoje jau atsidūrusi tarp valstybių, kurios įsipareigojimų nevykdo“, – kalbėjo K. Bubnytė.

„Kitas akcentas būtų tas, kad esamoje situacijoje svarbesnis yra pats pastangų pademonstravimas, o ne rezultatas. Jeigu Seimo nariai manys, kad pataisa netinkama ir jos nepriims, Ministrų kabineto akyse tai nebus taip blogai nei likti svarstymo procedūrose, kuri Konstitucijos pataisa būtų geresnė“, – pažymėjo K. Bubnytė.

Seime šiuo metu svarstoma Konstitucijos 74 straipsnio pataisa per apkaltą pašalintiems asmenims leistų į Seimą kandidatuoti po dešimties metų pertraukos. Tačiau per apkaltą pašalintas asmuo negalėtų būti renkamas prezidentu, eiti kitų pareigų, kurių ėjimo pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu, pvz., ministro, premjero, teisėjo.

Klausymuose kalbėjęs Vilniaus universiteto teisės profesorius Egidijus Šileikis išsakė poziciją, kad Seime svarstoma pataisa pažeidžia Konstitucijos vientisumą, po apkaltos išrinktam Seimo nariui uždraudžiant būti ministru ar ministru pirmininku.

„Konstitucijos 60 straipsnio antra dalis vienareikšmiška - ji sako, kad Seimo narys gali būti skiriamas ministru pirmininku arba ministru. Kur korektiškumas, bandant pakeisti šią normą, bet keičiant ne ją, o nuo 60 straipsnio peršokant prie 74 straipsnio, numatant, kad toks asmuo negali užimti jokių kitų pareigų, kurių pradžia susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu“, – sakė E. Šileikis.

REKLAMA

„Konstitucija keičiama uždraudžiant Seimo nariui būti ministru, kai 60 straipsnyje aiškiai pasakyta, kad Seimo narys gali būti ministru arba ministru pirmininku“, – pažymėjo E. Šileikis.

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto pataisai pateiktoje išvadoje teigiama, kad projektas abejotinas Konstitucijos vientisumo principo aspektu.

Pasak teisininkų, pataisomis „siūloma radikaliai pakeisti pirminį Konstitucijos identitetą tuo jam esmingu vyraujančios parlamentines valdymo formos aspektu, kad ne visi Seimo nariai turi būti lygūs savo statusu“, ne kiekvienas Seimo narys galėtų būti, be kita ko, ministru ar ministru pirmininku.

Grupės Seimo narių pateikta Konstitucijos pataisa siekiama įgyvendinti Strasbūro teismo sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalinto R. Pakso byloje prieš Lietuvą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 metais konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.

Niekaip nepriimant Konstitucijos pataisų, kurios R. Paksui atvertų kelią į rinkimus, Strasbūro teismo sprendimų vykdymą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų Komitetas Lietuvai pritaikė vadinamąją sustiprintos priežiūros procedūrą. 

R. Paksas laikosi pozicijos, kad nauja nauja Konstitucijos pataisa tik gilina EŽTT  nustatytą pažeidimą. 

Seime jau keliskart yra pritrūkę balsų priimti pataisai, kuri leistų kandidatuoti R. Paksui. Pastarasis projektas, beveik prieš daugiau kaip metus nesurinkęs reikiamų 94 balsų per priėmimą, būtų leidęs R. Paksui kandidatuoti ne tik į Seimą, bet ir į prezidentus.

R. Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metais, nuo tada jis negali būti renkamas šalies vadovu ir Seimo nariu.

Konstitucinis Teismas pripažino, kad R. Paksas sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.

Teismas yra išaiškinęs, kad per apkaltą posto netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms reikalinga konstitucinė priesaika. Anot jo, norint pakeisti šią nuostatą, būtina taisyti Konstituciją. 


Rašyti komentarą...
R
Rokas
2020-02-19 16:02:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tie, kurie pasodino Paksa, dar gyvi. O Paksas zino, kieno tai uzmojis. Todel ir nevykdo ES reikalavimu. Korumpuota valstybe.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų