Pagal priimtą susitarimą tarp Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento, valstybės narės turės surinkti duomenis apie minimalų atlyginimą, įvertinti būtiniausių prekių kainas ir skatinti kolektyvinių derybų principą, siekiant, kad įmonės mokėtų teisingus atlyginimus.
„Tai gera diena socialinei Europai. Mes pasiekėme susitarimą dėl tinkamo minimalaus atlyginimo direktyvos. Tai ypač svarbu dabar, kai daugelis namų ūkių nerimauja, kaip jiems reikės sudurti galą su galu“, – sakė Nicolas Schmitas, Europos Komisijos narys, atsakingas už darbą ir socialinę teisę.
Europos Parlamento nariai, valstybės narės ir Europos Komisija sutiko rasti bendrą minimalaus darbo užmokesčio nustatymo sistemą. Valstybės narės taip pat įsipareigos kas dvejus ar ketverius metus nustatyti aiškius minimalaus darbo užmokesčio atnaujinimo kriterijus bei steigti patariamuosius organus, kuriuose dalyvautų ir socialiniai partneriai, pavyzdžiui, profsąjungos.
Europos komisaras taip pat teigė, kad Europos Sąjungos šalys turės rinkti duomenis apie minimalaus darbo užmokesčio aprėptį bei užtikrinti, kad darbuotojai galėtų naudotis įvairiais ginčų sprendimo mechanizmais.
„Naujosios taisyklės apsaugos darbo orumą ir užtikrins, kad darbas būtų tinkamai atlyginamas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Tikimasi, kad laikinąjį susitarimą Europos Parlamentas ir valstybės narės pasirašys dar šį mėnesį. Vėliau jis bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Po jo paskelbimo, valstybės narės turės dvejus metus įgyvendinti naujus reikalavimus. Į naująjį įstatymą visos šalys turės įtraukti nuostatas, skatinančias ir palengvinančias kolektyvines darbdavių ir profesinių sąjungų derybas dėl atlyginimo.
Komisijos teigimu: „Šalyse, kuriose kolektyvinės derybos yra dažnas reiškinys, mažesnė darbuotojų dalis gauna žemą atlyginimą, vyrauja mažesnė atlyginimų nelygybė, darbuotojai gauna aukštesnius atlyginimus.“
Pranešime taip pat teigiama, kad šalys, kurių kolektyvinių derybų apimtis buvo įvertinta žemiau 80 proc. darbuotojų, turės parengti planą, kaip palengvinti tokias derybas tarp darbuotojų ir darbdavių.
Agnes Jongerius, viena iš Europos Parlamento narių, palaikančių šį pasiūlymą, sakė: „Per paskutinį dešimtmetį atlyginimai neaugo taip sparčiai kaip produktyvumas. Darbuotojai gavo mažesniąją pyrago dalį. Ypač tie, gaunantys mažiausius atlyginimus.“
Jos teigimu, pasibaigus pasaulinei finansų krizei, darbuotojai tapo politikos formuotojų, siekusių apriboti socialinės gerovės sistemas, aukomis. Nors direktyvai priimti užteks tik kvalifikuotos valstybių narių daugumos, manoma, kad Danija, greičiausiai, balsuos prieš, remdamasi principu, jog Europos Sąjunga neturėtų kištis į klausimus, susijusius su darbo užmokesčiu, teigė du šaltiniai, susipažinę su Danijos požiūriu.
Pastaraisiais metais ir kitos Šiaurės valstybės išreiškė susirūpinimą, kad toks įstatymas pakenktų jų jau turimoms kolektyvinių derybų sistemoms. Komisija, Parlamentas ir valstybės narės taip pat artėja prie susitarimo, įpareigojančio bendroves siekti, kad 40 proc. jų valdybos narių būtų moterys.
Tokią direktyvą Europos Komisija pasiūlė 2012 metais, bet tuomet šis pasiūlymas susilaukė Vokietijos, kai kurių Šiaurės ir Baltijos valstybių pasipriešinimo.
Veikti leidžiama tik pačių konservų sukurtoms profsąjungoms, tokioms kaip praėjusioje buvo medikų profsąjunga (už tai Sėjonienė gavo Seimo narės vietą, arba mokytojų profsąjunga kuriai vadovavo fizrukas. Bet tos profsąjungos veikia tik tuomet kai valdžioje ne konservai ir gina ne darbuotojų teises, bet konservų interesus.
Tokios tokelės.
