Europos vartotojus ir pramonę ištikusi dujų krizė, Rusijai nutraukus dujų tiekimą tranzitu per Ukrainą, skatina Europą ieškoti vidinių rezervų viduje.
„Rusijos veiksmai rodo, kad ši šalis neturi pakankamai dujų ir Šiaurės dujotiekis „NORDSTREAM“, kurio taip laukia Vokietija, iš viso gali būti neįgyvendintas“, – kalbėjo europarlamentarė Danutė Budreikaitė Briuselyje vykusiame pirmajame šiais metais Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos posėdyje.
Pasak D. Budreikaitės, „Rusijos dujų ištekliai yra riboti, savo dujų Rusija išgauna tik vidaus poreikių patenkinimui, o eksportuojamas dujas ji perka iš Azijos šalių. Kilus dujų reeksporto problemoms, dėl Gazprom skolų ir dujų kainų, Rusija bando ieškoti kaltų“. Panašios nuomonės buvo ir Suomijos bei kai kurie Vokietijos bei Vengrijos europarlamentarai.
„ES turi ieškoti rezervų viduje, – įsitikinusi europarlamentarė D. Budreikaitė. – Bulgarija jau paprašė Europos Komisijos leidimo įjungti Kozlodujaus atominės elektrinės reaktorius, kurie tinkami naudojimui. Ignalinos atominės elktrinės veiklos pratęsimas šiame kontekste būtų tinkamas klausimas. Esant tokiai sudėtingai energetinei situacijai naujoji Lietuvos vyriausybė turėtų dar kartą pagalvoti apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atidėjimą vėlesniam laikui, o ne remtis Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje pareigūnų politikavimu“, – sako europarlamentarė.
„Europa naftos krizę išgyveno 1973 metais, tačiau po to atsirado naujų technologijų, taupančių energiją. Dar vieną pamoką ES patyrė 2006 metais, kai sausio 1 d. Ukrainai buvo užsuktos dujos. Ar ES lauks dar vieno gilaus sukrėtimo, kad pradėtų iš esmės spręsti energetines problemas?“ – retoriškai klausė europarlamentarė D. Budreikaitė.
