2008-metais Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) akiratyje dažniausiai atsidurdavo valdininkai, praktikuojantys nepotizmą - giminių ir bičiulių protegavimą, siekiantys naudos sau ir painiojantys valstybės tarnybą su privačia veikla.
Tokios išvados skelbiamos antradienį paskelbtoje VTEK 2008 metų veiklos ataskaitoje.
„(...) Komisija rengdama sprendimus dažniausiai nagrinėjo galimus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų (...) pažeidimus, kurie buvo susiję su galimais nepotizmo atvejais, asmenine privačia valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veikla (turimomis akcijomis, ryšiais su įmonėmis ir organizacijomis, kitomis papildomomis tarnautojų ar politikų pareigomis) ar tiesioginės naudos sau (ir (ar) artimiems asmenims) siekimu“, - sakoma ataskaitoje.
55 proc. VTEK nagrinėtų problemų sudaro prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti priimant sprendimus nevykdymas, 14 proc. - prievolės nesinaudoti ir neleisti pasinaudoti valstybės nuosavybe nevykdymas, 12 proc. - pareigos deklaruoti privačius interesus nepaisymas, 7 proc. prievolės nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti nevykdymas.
Pasak ataskaitos, VTEK 2008 metais atliko 189 tyrimus (20 proc. daugiau nei 2007 metais) dėl galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų ir šių tyrimų pagrindu priėmė 99 sprendimus (12 proc. daugiau nei 2007-aisiais).
Atsakaitoje taip pat teigiama, kad bendras Komisijos sprendimų skaičius per pastaruosius 4 metus išaugo beveik 4 kartus, sprendimų, kuriuose nagrinėjama valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitiktis įstatymo nuostatoms - beveik 5 kartus, o sprendimų, kuriuose konstatuoti įstatymo nuostatų pažeidimai - beveik 6 kartus.
30-yje sprendimų VTEK konstatavo, kad įstatymo nuostatos nebuvo pažeistos - nepasitvirtino visuomenės informavimo priemonėse, fizinių ar juridinių asmenų pranešimuose nurodyta informacija. 19-oje sprendimų tyrimus nutraukė, nes neturėjo galimybės gauti pagrįstų duomenų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo buvimo ar nebuvimo ir dėl to negalėjo pateikti vienareikšmiškos išvados.
Vidutinė tyrimo, užbaigiamo priimant sprendimą, trukmė 2008 metais - 3,5 mėnesio, 2007 metais - 3 mėnesiai.
74 proc. tyrimų buvo atlikta dėl valstybės tarnautojų ir politikų veikos. Absoliučią daugumą (89 proc.) tyrimų dėl valstybės politikų veikos sudarė tyrimai dėl savivaldybių tarybų narių, merų ir jų pavaduotojų veikos.
Komisija pradėjo 42 tyrimus reaguodama į anoniminiuose pranešimuose ir žiniasklaidos priemonėse pateiktą informaciją.
Praėjusiais metais palyginti su ankstesniais metais, daugiau tyrimų pradėta pačios Komisijos iniciatyva, tačiau konstatuotų pažeidimų skaičius sumažėjo: 2007-aisiais kas antras Komisijos iniciatyva pradėtas tyrimas baigėsi pažeidimo konstatavimu, o 2008 metais - kas trečias.
Beveik visi dėl galimų pažeidimų į Komisiją kreipęsi juridiniai asmenys buvo valstybės institucijos - Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, Seimo kontrolierių įstaiga, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, Seimo laikinosios tyrimų komisijos. Šiek tiek aktyviau į Komisiją kreipėsi privataus kapitalo juridiniai asmenys.
2008 metais dažniausiai į Komisiją su prašymais įvertinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų veikos atitiktį įstatymo nuostatoms kreipėsi fiziniai asmenys. Beveik pusė pareiškėjų buvo su tiriamuoju susiję tam tikrais tarnybos santykiais. Kaip ir 2007-aisiais, daugiau nei pusė pranešėjų apie valstybės tarnyboje dirbančių asmenų galimai įstatymams nusžengiančią veiką sužinojo dirbdami tiesioginį darbą arba patyrė asmeniškai.
