Lietuvoje nuosekliai gerėja teisinė ir politinė aplinka, žmonės tampa pilietiškai aktyvesni, bet šalyje išlieka nepakantumas mažumoms, rodo naujas tyrimas apie demokratijos būklę Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Vertinant rinkimus ir procedūrinę demokratiją, Lietuva 1999 ir 2008 metais būdavo aukščiau tik už Bulgariją ir Rumuniją, bet pagal naujausius vertinimus taip pat aplenkė Graikiją ir Latviją.
Šioje kategorijoje Britanijoje įsikūręs tyrimų centras "Demos" valstybes vertino pagal politinį stabilumą, teisinės viršenybės principus, korupcijos lygį ir rinkėjų aktyvumą. Pagal pasiektą pažangą, 1999-2011 metais Lietuva tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užėmė ketvirtą vietą.
Dar geriau Lietuva įvertinta pagrindinių teisių ir laisvių kategorijoje, kurioje atsižvelgta į tris sritis - atskaitingumą, religijos laisvę ir moterų teises ekonomikoje. Lietuva čia užėmė 16-ą vietą ir aplenkė Lenkiją, Ispaniją, Čekiją, Slovakiją, Vengriją, Graikiją, Bulgariją, Latviją ir Rumuniją.
Pažangą lietuviai padarė ir pilietinio aktyvumo srityje - 1999 metais Lietuva lenkė tik Rumuniją, o, naujausiais duomenimis, lietuviai taip pat buvo pilietiškai aktyvesni nei latviai, slovakai, maltiečiai, bulgarai, lenkai ir vengrai.
Lietuva liko sąrašo apačioje, kai buvo vertinamas gyventojų požiūris į mažumas - valstybės surikiuotos pagal gyventojų atsakymus, šalia kokių kaimynų jie nenorėtų gyventi. Lietuviai ES užima paskutines vietas pagal toleranciją kaimynams musulmonams, žydams, čigonams ir homoseksualams.
Vertindami visus duomenis, tyrimo autoriai perspėjo, kad demokratinių vertybių svarba labiausiai sumažėjo Graikijoje ir Vengrijoje, ir prie to smarkiai prisidėjo ekonominė krizė.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
