Paskelbus apie tai, kad Užsienio reikalų ministerija Taivaniečių atstovybės šalyje vadovei įteikė neformalų dokumentą su prašymu keisti atstovybės Vilniuje pavadinimą – skirtingos reakcijos iš Lietuvos politikų.
Tarp svarbiausių dienos ekonominių aktualijų – žinia apie stabdomus naujojo Klaipėdos uosto kruizinių laivų terminalo statybos darbus, įspėjimai apie biudžeto deficito augimą ir galimus padarinius ekonomikai.
Užsienio aktualijose – šaudynes Krokuvoje, kaip įtariama, surengusio užpuoliko mirtis ligoninėje, Didžiojo septyneto užsienio reikalų ministrų susitikimas Paryžiuje ir technologijų milžinės „Nvidia“ pradėtas tyrimas dėl galimo Kinijos šnipinėjimo prieš bendrovės vadovą.
LIETUVOS ĮVYKIAI
Pranešta, kad Užsienio reikalų ministerija (URM) Vilniuje įsikūrusiai Taivano atstovybei įteikė siūlymą keisti jos pavadinimą. Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, rugsėjo 24 d. vykusiame susitikime Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang perduotame dokumente siūlyta pavadinimą pakeisti iki spalio 1 d. Mainais Taivanui siūlyta pasirašyti dvišalį susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimo. Taip pat numatyta galimybė Užsienio reikalų ministerijoje įsteigti specialaus pasiuntinio Taivano klausimams pareigybę. Susitikime dalyvavo užsienio reikalų viceministras Vidmantas Verbickas ir diplomatas Ričardas Šlepavičius.
Prezidentas ragina vertinti ne tik Taivaniečių atstovybės pavadinimą, bet ir ekonominio bendradarbiavimo rezultatus. Gitanas Nausėda teigia, kad diskusijos dėl galimo atstovybės pervadinimo sukėlė nepagrįstą emocijų audrą, o Lietuva turėtų aiškintis, kodėl nuo 2021 metų nesulaukė tikėtos ekonominės naudos iš bendradarbiavimo su Taivanu. Pasak G. Nausėdos, jis žinojo apie Užsienio reikalų ministerijos pokalbius su Taivano atstovais, o tolesni sprendimai paaiškės po lapkričio 11–12 dienomis numatytų susitikimų su Lietuvoje viešėsiančiais Kinijos diplomatais. Tiesa, šalies vadovas kol kas neatsakė, ar Taivaniečių atstovybės pavadinimas bus keičiamas.
Premjeras ragina nedramatizuoti situacijos dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Mindaugas Sinkevičius teigia, kad vyksta įprastas diplomatinis darbas, o kalbėti apie galimą atstovybės pervadinimą dar anksti. Pasak jo, pirmiausia turi įvykti Lietuvos ir Kinijos atstovų diplomatiniai pokalbiai, kuriems išankstinių sąlygų nekeliama. Lapkričio 11–12 dienomis Lietuvoje lankysis Kinijos užsienio reikalų ministerijos ir misijos prie Europos Sąjungos diplomatai. Premjeras taip pat pridūrė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) atliktas Taivaniečių atstovybės veiklos nuo 2021 metų ekonominis vertinimas parodė gana kuklius rezultatus. Anot M. Sinkevičiaus, kol kas nežinoma, ar Taivano atstovai sutiks su siūlymu pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.
Opozicija kritikuoja URM veiksmus dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ketina šį klausimą aptarti su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu, o konservatorius Žygimantas Pavilionis ragina surengti neeilinį Užsienio reikalų komiteto posėdį. Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen galimą atstovybės pervadinimą vadina strategine klaida, galinčia pakenkti Lietuvos, kaip patikimos valstybės, reputacijai. Liberalas Arminas Lydeka pabrėžia, kad Lietuva neturėtų keisti atstovybės pavadinimo siekdama atkurti santykius su Kinija – pirmiausia Pekinas turėtų pasiūlyti atkurti diplomatinį atstovavimą ambasadorių lygiu.
Seimo komitetas planuoja uždarą posėdį dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo. Seimo Užsienio reikalų komitetas artimiausiu metu ketina išklausyti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį dėl ministerijos planų keisti Taivaniečių atstovybės Lietuvoje pavadinimą, sako komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas. Anot jo, posėdis bus uždaras, nes gali būti aptariamos neviešos diplomatinės konsultacijos ir derybinės pozicijos. R. Motuzas teigia, kad komitetas apie URM iniciatyvą iš anksto informuotas nebuvo, tačiau ministerija neprivalėjo derinti šio klausimo su parlamentarais. Pasak jo, konsultacijos su Taivaniečių atstovybe vyksta nuo vasaros pradžios, iš pradžių daugiausia dėmesio skiriant ekonominiam bendradarbiavimui. Rudenį komitetas buvo informuotas, kad atstovybė atsisako pasirašyti ekonominio bendradarbiavimo planą. Kol kas, anot R. Motuzo, nėra aišku, ar dėl atstovybės pavadinimo bus priimtas galutinis sprendimas.
Arkikatedros tyrimų nenorima paversti trumpalaikių sensacijų paieška. Lietuvos istorijos instituto direktorius Aurimas Švedas pabrėžia, kad Vilniaus arkikatedros tyrimai turėtų būti kompleksiniai ir tarpdisciplininiai, o jų rezultatų nereikėtų skubėti vertinti. Pasak jo, preliminariai duomenys apie galimą kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikų perlaidojimą prie Šv. Kazimiero koplyčios nepasitvirtino, tačiau išsamesnė turimos medžiagos analizė bus baigta iki lapkričio 30 dienos. Tuomet planuojama paviešinti tyrimų nuotraukas ir vaizdo medžiagą. Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius teigia, kad valstybė ir toliau sieks rasti Vytauto Didžiojo palaikus, tačiau tyrimų procesų skubinti nereikėtų. Iki 2030 metų arkikatedros tyrimams planuojama skirti daugiau kaip 4 mln. eurų.
LIETUVOS VERSLO AKTUALIJOS
Lietuvos bankas (LB) įspėja, kad 2027 m. valdžios sektoriaus deficitas, išsipildžius neigiamoms rizikoms, gali būti 0,7 proc. punkto bendrojo vidaus produkto (BVP) didesnis, nei numatyta biudžeto projekte. Šiame projekte planuojamas 3,8 proc. BVP deficitas. LB ekonomisto Vaidoto Tuziko teigimu, riziką kelia galimos mažesnės pajamos iš geresnio mokesčių administravimo ir nepakankamai įvertintos išlaidos geležinkelių infrastruktūrai, paramai Ukrainai bei viešosios ir privačios partnerystės projektams. Centrinis bankas taip pat įspėja dėl galimos Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūros, kuri galėtų pabranginti valstybės skolinimąsi. Be to, LB vertinimu, biudžeto sprendimai turės juntamą poveikį infliacijai, o parama būstui įsigyti, nedidinant jo pasiūlos, gali paskatinti kainų augimą.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius neatmeta, kad dėl augančio biudžeto deficito Lietuvai gali būti pradėta Europos Sąjungos (ES) perviršinio deficito procedūra. Pasak Vyriausybės vadovo, šalies finansinei situacijai stabilizuoti reikės ilgalaikio plano iki 2034–2035 metų. M. Sinkevičiaus teigimu, apie tokio plano poreikį ir trukmę jau kalbėta su Valstybės kontrolės vadove. Premjeras pažymėjo, kad ES valstybėms, nesilaikančioms Mastrichto kriterijuose nustatytų fiskalinės drausmės reikalavimų, iš pradžių įprastai siunčiamos užklausos, tačiau vėliau gali būti pradėtos ir atitinkamos procedūros. Šiuo metu Seime svarstomame 2027 m. biudžeto projekte numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, o Valstybės kontrolė prognozuoja, kad iš tiesų kitąmet jis gali priartėti prie 5 proc. BVP.
Klaipėdoje dėl savivaldybės įvestų sunkiasvorio transporto eismo ribojimų sustojo naujojo kruizinių laivų terminalo statybos. Spalio pabaigoje įvedus 25 tonų transporto priemonių svorio ribojimą, į statybvietę nebegali patekti iki 40 tonų sveriantys sunkvežimiai, gabenantys teritorijai formuoti reikalingą smėlį. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovo Algio Latako teigimu, dėl prastovų rangovas kasdien patiria apie 30 tūkst. eurų nuostolių, o direkcija iki šiol nėra gavusi oficialaus savivaldybės paaiškinimo dėl ribojimų. Statybas vykdančios bendrovės „Tilsta“ vadovas Eduardas Grinaveckas nurodė, kad dėl ribojimų maždaug 30 sunkvežimių vairuotojų buvo skirtos 300 eurų baudos. Susisiekimo ministras Juras Taminskas sukritikavo savivaldybės sprendimą, teigdamas, kad jis trukdo miestui pritraukti daugiau kruizinių laivų ir turistų. 50,3 mln. eurų vertės terminalo statybas numatyta baigti 2027 metais. Uosto direkcijos teigimu, kitąmet Klaipėdoje planuojama priimti daugiau kaip 109 kruizinius laivus, o 2028 m. – daugiau kaip 130.
Europos gynybos ir pramonės bendrovių grupė „Onodrim Industries“ pritraukė 300 mln. JAV dolerių investicijų, o jos vertė po sandorių pasiekė 1,3 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinis investuotojas – JAV rizikos kapitalo fondas „Lux Capital“, prie finansavimo taip pat prisidėjo „General Catalyst“, „Lakestar“, „Altimeter“ ir kiti investuotojai. A serijos investiciniame etape dalyvavo ir Lietuvos rizikos kapitalo fondas „Iron Wolf Capital“. Pritrauktas lėšas grupė ketina skirti Europos gynybos, aviacijos, kosmoso ir pramoninės gamybos įmonių kontroliniams akcijų paketams įsigyti. Bendrovės vadovo Aisčio Šimaičio teigimu, apie pirmuosius įsigijimus planuojama paskelbti artimiausiais mėnesiais. Grupė taip pat plečia veiklą Europoje – prie biurų Vilniuje, Amsterdame ir Londone prisidės nauji padaliniai Miunchene bei Turine.
LIETUVOS TEISĖTVARKOS AKTUALIJOS
Teismas nusprendė, kad Seimo narys Antanas Nedzinskas nepagrįstai praturtėjo, kai, būdamas Trakų rajono tarybos nariu ir teikdamas svetimus kvitus, įgijo beveik 5 tūkst. eurų. Pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnę sumą, prokuratūros ieškinys tenkintas iš dalies. Iš parlamentaro valstybei priteista 117 eurų bylinėjimosi išlaidų. Prokuratūros pretenzijos parlamentarui susijusios su 2020 m. gruodžio 17 d.– 2023 m. balandžio 14 d. laikotarpiu eitomis Trakų rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis ir panaudotomis lėšomis tarybos nario veiklai.
Teismas už pabėgimą nuo policijos pareigūnų Maroko piliečiui Issamui Toubaliui skyrė 58 parų arešto bausmę. Incidentas įvyko spalio 13 d., kai užsienietis buvo atvežtas į teismą, kur vyko jo baudžiamosios bylos nagrinėjimas. Vedant kaltinamąjį į tarnybinį automobilį, šis pastūmė pareigūnę ir pabėgo pro Vilniaus miesto apylinkės teismo vidinio kiemo vartus. Tos pačios dienos vakarą vyrą policija rado sostinės Antakalnio mikrorajone.
UŽSIENIO AKTUALIJOS
Ligoninėje mirė vyras, įtariamas savaitgalį Krokuvoje surengęs kruvinas šaudynes, pirmadienį pranešė Lenkijos policija. Ši žinia pasirodė praėjus dviem dienoms po to, kai 24 m. lenkas buvo sunkiai sužeistas per susišaudymą su pareigūnais, prieš tai Krokuvos centre automatiniu šautuvu AR-15 nušovęs 6 žmones ir sužeidęs dar 15. Įtariamojo namuose taip pat buvo rasti dar trijų žmonių – jo tėvų ir sesers – kūnai su, kaip įtariama, šautinėmis žaizdomis. Pareigūnai nurodė, kad šis vyras žavėjosi kraštutinių dešiniųjų ideologijomis, o ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pavadino šaudynes, kurios buvo daugiausia aukų pareikalavęs tokio pobūdžio išpuolis šalyje nuo komunizmo žlugimo 1989 m., terorizmo aktu. Skelbiama, kad per išpuolį sužeistų žmonių būklė, išskyrus vieną nukentėjusįjį, stabili. Vienas iš policijos pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių neutralizuojant užpuoliką, prikeltas iš dirbtinės komos, tačiau jo kritinė būklė nuo sekmadienio reikšmingai nepasikeitė.
Paryžiuje prasidėjo dvi dienas truksiantis Didžiojo septyneto (G7) šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas. JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos aukščiausio rango diplomatai jo metu aptars keletą neišspręstų pasaulinių krizių. Kartu kyla klausimų, kokios užsienio politikos laikysis JAV prezidentas Donaldas Trumpas po jo Respublikonų partijos triuškinamo pralaimėjimo Kongreso kadencijos vidurio rinkimuose. Tikėtina, kad JAV valstybės sekretoriui Marco Rubio teks atsakinėti į klausimus, ar administracija keis savo poziciją dėl Rusijos karo prieš Ukrainą, konflikto su Iranu, energetinio saugumo ir dirbtinio intelekto (DI). Tai pirmoji M. Rubio kelionė į užsienį po praėjusią savaitę vykusių Kongreso kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos respublikonai patyrė skaudų pralaimėjimą ir prarado Kongreso kontrolę. Prie tokio rezultato iš dalies prisidėjo itin nepopuliari politika, pavyzdžiui, karas su Iranu.
Vertingiausia pasaulio bendrovė „Nvidia“ pradėjo tyrimą dėl pranešimų, kad jos generalinis direktorius Jensenas Huangas tapo „užsienio žvalgybos operacijos taikiniu“. Įtarimai susiję su jo santykiais su Kinijos piliete. Apie tyrimą paskelbta po to, kai J. Huangas valdybai prisipažino turėjęs intymių santykių su viena Singapūro bendrovės „Megaspeed“ vadovių Alice Huang, kuri, kaip pranešė laikraštis „The New York Times“, JAV žvalgybos duomenimis, rinko informaciją Pekinui. „Nvidia“ valdyba pareiškė neturinti pagrindo manyti, kad buvo pakenkta nacionaliniam saugumui ar atskleistos bendrovės paslaptys, tačiau atliekant tyrimą bus išnagrinėta visa turima informacija. 63-ejų J. Huangas tyrimo metu toliau eis generalinio direktoriaus pareigas. Kinija pirmadienį neigė, kad buvo mėginama įtraukti technologijų bendrovės „Nvidia“ generalinį direktorių į šnipinėjimo operaciją, šiuos kaltinimus vadindama nepagrįstais ir šmeižto kampanijos prieš šalį dalimi.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
