Anot jo, ateityje tokios situacijos taps vis dažnesnės, o atskirti tikrovę nuo dirbtinai sukurto turinio gali būti praktiškai neįmanoma, todėl žmonės turėtų į viską pradėti žiūrėti galvojant, kad tai gali būti sukurta dirbtinio intelekto.
Dirbtinis intelektas jau seniai nebeatrodo kaip „robotas“
Apie dirbtinį intelektą kalbama vis daugiau, tačiau kartu keičiasi ir pats jo naudojimas. Pasak M. Kairio, dar prieš kelerius metus daugeliui žmonių jis atrodė kaip įrankis, galintis atsakyti į klausimus ar parašyti tekstą. Vis tik šiandien jo galimybės gerokai platesnės.
Vis dėlto, jo teigimu, kalbant apie DI nereikėtų manyti, kad jis tiesiog tapo protingesnis už žmogų, nes jo gebėjimai labai priklauso nuo to, kokiais duomenimis jis buvo apmokytas, kiek tų duomenų turi ir kaip jie yra panaudojami.
„Mane vis dar stebina, kad jis kartais negali atlikti paprastų dalykų, kurie, atrodytų, yra visiškai baziniai. Pavyzdžiui, net ir nuotraukų generavime – jis padaro realistišką nuotrauką, kurios tu negali atskirti. Tada mes galvojame, kad nebereikia tų dizainerių, viską galima padaryti su DI.
Bet jeigu jūs paprašysite, kad jis sugeneruotų jums laikrodžio nuotrauką, jis nebūtinai parodys teisingą laiką. Net jei ir valandos ar minutės gali būti teisingai, sekundės bus nebeteisingai.
Todėl jeigu nėra pakankamai duomenų, su kuriais būtų apmokytas dirbtinis intelektas, tai jis ir nelabai galės pagelbėti. Tai jis yra protingas, bet protingas visų pirma tiek, kiek kokių duomenų turi, ar jie yra geri, ar jų yra pakankamai, ar jie yra pakankamai greitai besikeičiantys“, – aiškina jis.
Mes galime net nesuprasti, kad žiūrime į netikrus vaizdus
Pasak M. Kairio, viena didžiausių problemų laukia ne tada, kai dirbtinis intelektas suklysta, o tada, kai jis sukuria kažką taip gerai, kad žmogus neturi pagrindo tuo suabejoti.
DI entuziastas pasidalija pavyzdžiu ir iš savo kasdienybės, kai socialiniuose tinkluose pamatė vaizdo įrašą, kuriame žmogus pristatinėjo vaikams skirtas lempas.
Kaip jis pasakoja, vaizdas atrodė itin tikroviškas, po įrašu buvo daug komentarų, o ir pats M. Kairys net parašė teigiamą komentarą ir nusprendė produktą įsigyti.
Tik po kelių savaičių jis socialiniuose tinkluose pamatė informaciją, kad vaizdo įraše buvo ne tikras žmogus, o dirbtinio intelekto sukurtas avataras.
„Aš peržiūrėjau prieš tai buvusius vaizdo įrašus, peržiūrėjau komentarus, niekur apie tą dirbtinį intelektą nebuvo užsiminta ir man nebuvo panašu, kad ten būtų dirbtinis intelektas, nors aš su juo susiduriu“, – sako jis.
Jo teigimu, nebūtinai galima tokį atvejį vadinti sukčiavimu – DI avataras gali būti naudojamas ir tiesiog reklamai.
Ateina metas, kai nebeatskirs net profesionalai?
Paklaustas, ar paprastas žmogus ateityje galės plika akimi atskirti, kas tikra, o kas sukurta dirbtinio intelekto, M. Kairys nesidalija optimistiškomis prognozėmis.
„Aš manau, kad didžiosios dalies, jeigu gerai labai padaryta, tai neįmanoma atskirti ir profesionalai neatskiria. Jau buvo padaryta tam tikrų bandymų, tyrimų ir tiesiog žmonės neatskyrė tiek nuotraukos, tiek garso, tiek netgi kai kurių vaizdo įrašų“, – sako jis.
Anot jo, kuo ilgesnis vaizdo įrašas, tuo daugiau galimybių atsiranda pastebėti neatitikimus, tačiau technologijoms tobulėjant ir tai tampa vis sudėtingiau.
„Manau, mes to daug matysime ir mes nuo to niekur nepasislėpsime“, – sako M. Kairys, kalbėdamas apie situacijas, kai DI gali būti panaudotas žmonėms apgauti.
Patogumas gali tapti spąstais: DI jau gali pasirašinėti dokumentus
Tačiau M. Kairys įžvelgia rizikų ne tik dezinformacijoje, bet ir tame, kad DI vis dažniau gali atlikti veiksmus už žmogų.
Jis pateikia pavyzdį su elektroniniu dokumentų pasirašymu, mat dirbtiniam intelektui dabar galima suteikti prieigą prie sistemos, o žmogui telefone belieka patvirtinti veiksmą.
Jo teigimu, teoriškai žmogus gali sėdėti kavinėje, kalbėtis, užsiimti kitais reikalais, o DI tuo metu atliktų techninius veiksmus. Beliktų tik patvirtinti dokumento pasirašymą.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti ir kaip didžiulis patogumas, tačiau čia, pasak jo, slypi ir rimta rizika.
„Problema, rizika su tuo, kurią aš matau, tai kad daugelis žmonių nebus perskaitę tų dokumentų, kuriuos reiks pasirašinėt ir čia yra neatsakingas, sakykim, tas veiksmas, kad tai būtų tiesiog atliekama nematant, ties kuo jūs pasirašinėjat“, – nurodo M. Kairys.
Pataria į viską žiūrėti taip, lyg tai galėtų būti sukurta DI
Vis dėlto kyla klausimas, ką daryti paprastam žmogui, kuris negali atskirti tikro vaizdo nuo sukurto dirbtinio intelekto pagalba bei baiminasi būti apgautas.
M. Kairys sako, kad stebuklingo metodo nėra, o technologijoms tobulėjant, vien tik ieškoti akivaizdžių vaizdo ar garso klaidų gali nepakakti, todėl jis siūlo pakeisti patį požiūrį į internete matomą informaciją.
„Manau, teisingiausia turėti tokią prielaidą – informacija, kurią mes gauname, yra parašyta su dirbtiniu intelektu. Tada bus daug lengviau į tai žiūrėti.
Jeigu tai yra parašyta dirbtinio intelekto, tai galvoti, kokia man yra rizika su tuo, ką aš čia dabar perskaičiau ir ar manęs kažko prašo.
Teisingiausia prielaida yra tiesiog galvoti, kad ir ką aš nuo šiol begaučiau, ar tai yra garso, ar vaizdo, ar tekstinė medžiaga, tai yra sukurta dirbtinio intelekto“, – sako M. Kairys.
DI į rankas ima ir sukčiai: svarbiausia ne pats vaizdas, o tai, ką žmogus po jo padarys
Dirbtinio intelekto kuriamas turinys savaime nebūtinai kelia pavojų. Kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius sako, kad problema prasideda tada, kai tikroviškai atrodantis vaizdas, vaizdo įrašas ar garsas tampa priemone žmogų paskatinti atlikti konkretų veiksmą – pervesti pinigus, investuoti, apsipirkti ar paspausti nuorodą.
„Problema yra tada, kai vartotojai įsigilina į kažkokį kvietimą kažką padaryti – investuoti, paskolinti pinigų, nusipirkti kažkokią nors elektroninėj parduotuvėj, užsisakyti kažkokius bilietus į neegzistuojantį koncertą ir panašiai“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, sukčiai DI jau naudoja įvairiam turiniui kurti – tekstams, nuotraukoms, vaizdo ir garso įrašams. Tai leidžia sukurti įtikinamesnį masalą, tačiau galutinis tikslas išlieka priversti žmogų patikėti istorija ir atlikti veiksmą.
M. Pareščiaus teigimu, net pareigūnai šiandien neturi įrankio, kuris kiekvienu atveju galėtų patikimai nustatyti, kad prieš akis yra DI sukurtas vaizdas, garsas ar vaizdo įrašas.
„Kuo daugiau mes bandysim apsisaugoti, tuo daugiau sukčiai ieškos naujausių technologijų tam, kad greitai, kokybiškai, nebrangiai – čia praktiškai visi trys žodžiai naudotini vienu metu – kurti deepfake'us.
Nes jeigu tau tiktai brangu, automatiškai jiems neapsimoka. Jeigu nekokybiškai, vėlgi vartotojų mažai ateis. Jeigu greitis, na, gali mūsų ir kokia nors superžvaigždė, kokia nors žvaigždė tiesiog pasenti per tą laiką, kol jie sukurs“, – perspėja M. Pareščius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
