Apie tai, naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“ diskusija su Lietuvos kariuomenės atsargos majoru Dariumi Antanaičiu ir Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės, 1039-osios civilinės saugos kuopos vadu Gabrieliumi E. Klimenka.
Apklausa atskleidė, kiek lietuvių žino, kaip elgtis ekstremalios situacijos metu
Naujausia apklausa, daryta praėjusį rudenį, parodo, kad apie 54 proc. gyventojų žino, kaip elgtis ekstremaliųjų situacijų metu. Iš jų 48 proc. teigia žinantys, kaip elgtis karo pavojaus atveju bei evakuacijos metu. Ką parodo šie skaičiai, ar tai yra geras rezultatas?
D. Antanaitis: 48 proc. yra labai didelis skaičius žmonių, kurie yra pasiruošę kažką daryti, ypač ekstremaliomis sąlygomis. Mano nuomone, pasiekėme šį rezultatą, nes ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, ir Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Šaulių sąjunga bei kiti asmenys nuolat aiškina, kaip reikia elgtis ekstremaliose situacijose. Manau, kad tai yra labai geras rezultatas, kuriuo galime tik pasidžiaugti.
Darius Antanaitis (nuotr. stop kadras) O kokia turėtų būti siekiamybė? Palyginti su praėjusiais metais, šis procentas kyla. Ar tai yra maksimumas, kurį galime pasiekti – kad pusė gyventojų yra tam pasiruošę?
D. Antanaitis: Įprastai apie 20 proc. žmonių būna pasiruošę. Pagal vadinamąjį Pareto dėsnį, 20 proc. žmonių atlieka 80 proc. darbo ir atvirkščiai, todėl šiuo atveju privalome stengtis, kad kuo daugiau žmonių tai žinotų ir šviestųsi toliau.
Šie įgūdžiai ir žinios nėra amžini, jie sensta, todėl juos būtina nuolat atnaujinti. Žmonės keičiasi, vieni ateina, kiti išeina, todėl šis procesas turi būti nuolatinis. Pasiruošimas nėra baigtinis rezultatas, tai – procesas.
Iš esmės, niekada nebūni 100 proc. pasiruošęs, tu nuolat ruošiesi kintančioms aplinkybėms. Pavyzdžiui, kol nebuvo Astravo branduolinės jėgainės, mums nereikėjo sukti dėl to galvos, o kai ji atsirado, kilo nauja grėsmė ir teko mokytis iš naujo.
Kol nebuvo pilno masto karo Ukrainoje, to nereikėjo, o jam prasidėjus – vėl teko mokytis. Buvo pandemija, ir vėl mokėmės naujų dalykų. Taigi, tai yra nuolatinis procesas. Siekiamybė visada yra tokia, kad kuo daugiau žmonių gebėtų atlikti tinkamus veiksmus ekstremaliomis sąlygomis.
Šaulių sąjungos atstovas: vis daugiau žmonių domisi pasiruošimu dienai X
Kaip jūs, gerbiamas Gabrieliau, galėtumėte įvertinti žmonių pasiruošimą ekstremalioms situacijoms? Ar mes esame joms pasiruošę?
G. Klimenka: Pirmiausia reikėtų vertinti apklausas, kurios atspindi tam tikrą tendenciją. Mano aplinkoje žmonės ruošiasi, ir netgi tie, kurie anksčiau to nedarė, dabar po truputį pradėjo, tačiau ką iš tiesų reiškia pats pasiruošimas? Jeigu ieškosime specialisto, kuris pasirengęs absoliučiai visoms įmanomoms situacijoms, tokių bus labai retai.
Gabrielius E. Klimenka (nuotr. asm. archyvo) Vertinant apklausas, daug kas priklauso nuo to, kaip buvo suformuluoti klausimai. Galbūt buvo klausiama tiesiog, ar turite būtiniausias priemones evakuacijai. Beveik visi jas turi namuose, tik ne visi yra tai sąmoningai apsvarstę. Bet kokiu atveju, mane džiugina tai, kad daugėja žmonių, kurie rengiasi, domisi ir gilinasi į šias temas, taip pat daugėja organizacijų, kurios veda atitinkamus kursus.
Žmonės, atėję į tą pačią Šaulių sąjungą, kokių žinių labiausiai nori įgyti ir ko jiems trūksta? Kokie būna jų argumentai?
G. Klimenka: Į Šaulių sąjungą dažniausiai ateina žmonės, norintys sužinoti, ką reikėtų daryti vadinamąją dieną X – tai glaudžiai siejama su kariniu pasirengimu. Pas mus ateina didelė dalis žmonių, kurie niekada nėra tarnavę kariuomenėje – vieni dėl sveikatos, kiti dėl kitų aplinkybių nepraėję karinio parengimo – čia jie ateina to įgyti.
Kad ir kokia būtų ekstremali situacija, žinodamas, kaip elgtis mūšio lauke, šias žinias galėsi pritaikyti bet kur. Taigi, žmonės ateina pasiruošti dienai X, ir nesvarbu, kas tai būtų – karas, badas ar maras.
Kokie yra pagrindiniai įgūdžiai, kuriuos žmonės nori įgyti ir kurių jiems labiausiai trūksta?
G. Klimenka: Tai priklauso nuo situacijos. Kai kalbama apie ekstremalias situacijas, dažniausiai tai siejasi su išgyvenimo įgūdžiais. Visuose kursuose akcentuojami keli pagrindiniai dalykai: išgyvenimas laukinėje gamtoje, ugnies įkūrimas parankinėmis priemonėmis, topografijos žinios, laikino būsto statyba, taip pat labai svarbi pirmoji pagalba.
Didžioji dalis žmonių pirmosios pagalbos mokymus praeina tik kartą gyvenime, kai laiko vairavimo teises, o vėliau su tuo susiduria tik epizodiškai, tačiau tai yra gyvybiškai svarbūs įgūdžiai ir žinios, pritaikomi ne tik ekstremalių situacijų metu, bet ir kasdienybėje. Faktiškai, tai yra labai plati veiksmų ir žinių amplitudė, kurią būtina įvaldyti.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
