„Tai gali reikšti, kad ilgą laiką izoliuoti sutvėrimai staiga turės galimybę migruoti, taigi jų paplitimas ims didėti, o kai kurie pradės sąveikauti vieni su kitais, ko paprastai nedarydavo”, – sakė tyrinėtojas Aleksas Teraudas, kaip rašoma ABC.
Kuomet padaugės žemės, kuri bus nepasidengusi ledo sluoksniu, tuomet ims rastis daugiau gyvūnų buveinių. Žinoma, atsiras vietos ir nevietinių rūšių buveinėms, pavyzdžiui, toms, kurios negyvena Antarktidoje, bet dabar jos galės atvykti ir apsigyventi.
Ekspertas taip pat pridūrė, kad neužšąlančios žemės padidėjimas taip pat reikštų didesnį homogenizavimą, kuomet zonos be ledo plečiasi ir susijungia, tuomet paplinta rūšys, kurios gali klestėti jau didesnėje teritorijoje.
Konkurencija tarp rūšių
Pakeitimai taip pat reikštų tai, kad tarp vietinių rūšių kiltų konkurenciją dėl išgyvenimo, o tai gali lemti kai kurių išnykimą. Antarktyje gyvena jūros paukščiai, ruoniai ir pingvinai, maži bestuburiai, taip pat unikali grybelių rūšis, samanos ir kerpės.
Mokslininkai mano, kad Antarktidos pusiasalis yra labiausiai paveiktas klimato kaitos sukelto ledo tirpimo, po to kai ledas nutirpsta žemynas tampa žaliu ir uolėtu.
Beje, tai yra pirmas kartas, kai mokslininkai sutelkė dėmesį į klimato kaitos poveikį Antarktidos biologinei įvairovei. Paprastai dauguma tyrimų, šiame regione daroma siekiant sužinoti, kaip ledo lydymasis lems pasaulinio jūros lygio pakilimą.
Paprastai dauguma tyrimų, atliktų remiantis šio regiono tyrinėjimu, daroma siekiant sužinoti, kaip tirpimas lems pasaulinį jūros lygio pakilimą.
