Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka prieš kelias dienas pareiškė, kad JAV tankų dislokavimą Lietuvoje laiko jėgos demonstravimu ir reaguos į šiuos veiksmus, bet padarys tai be ginklų žvanginimo. Tačiau Baltarusijos gynybos ministras Andrejus Ravkovas pranešė, kad šalis ketina gausinti karines pajėgas Lietuvos pasienyje, reaguodama į JAV bataliono dislokavimą Pabradėje. Lietuvos vadovas į tai atsakė, kad amerikiečių kariai Lietuvoje dislokuojami siekiant apsaugoti šalies žmones ir jais nesiekiama gąsdinti Baltarusijos.
Parlamentaras ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas kalbėjęs portalo tv3.lt transliacijoje, įsitikinęs, kad A. Lukašenka puikiai supranta, jog NATO karių ir tankų buvimas Lietuvoje nėra niekaip nukreiptas prieš Baltarusiją.
„A. Lukašenka tai puikiai žino, bet šį aspektą naudoja vidiniame informaciniame kare. Nori konsoliduoti dalį savo visuomenės ir pasiųsti teigiamą žinią savo sąjungininkui (Kremliui) <..> Kuris natūralu žiūri, kaip reaguoja satelitinė valstybė“, – sakė Seimo narys, tikindamas, kad dažnai mes darome klaidų interpretuodami A. Lukašenkos veiksmus.
Baltarusijos lyderis, pasak politiko, neturi jokių realių galimybių balansuoti tarp Rytų ir Vakarų.
„Jis yra Rytuose, jis yra Rusijos satelitas. Gal šiek tiek savarankiškesnis nei kitos Rusijos gubernijos ir rajonai, jis turi šiek tiek daugiau laisvės pasisakyti, bet iš esmės jis ekonomiškai, o ypatingai karine prasme yra visiškai priklausomas nuo Kremliaus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas, patikinęs, kad Baltarusija senokai nėra savarankiška valstybė karine prasme, todėl A. Lukašenkos kalbėjimą reikėtų vertinti, kaip Rusijos balsą.
Pasak politiko, natūralu, kad Kremliui nepatinka, kad NATO ir amerikiečiai yra čia, o štai mums tai saugumo garantas ir mūsų saugumo pakėlimas į „aukščiausią lygą“.
Atsargos karininkas ir saugumo ekspertas Aurimas Navys sakė, kad svarbu ne tai, kiek NATO ir amerikiečių karių ir tankų yra Lietuvoje, svarbu, kad jie yra ir tai mums teikia nemenką saugumo garantą.
„Tai rodo (karių buvimas), kad JAV rūpi ir ne tas pats, kas čia darosi. Žinant, kas vyksta regione (Ukrainoje, Gruzijoje), tų garantijų (saugumo) mums reikia ir jos yra. <..> Vertinti, kad čia esantys JAV kariai kelia kažkam grėsmę yra juokinga. Žiūrint iš tos karinės pusės, Rusija yra pilnai suėmusi Baltarusiją į savo glėbį. Gali ponas A. Lukašenka įsivaizduoti, ką jis nori, bet liko paskutiniai žingsniai inkorporuoti Baltarusiją į Rusijos sudėtį“, – sakė saugumo analitikas ir buvęs karys A. Navys.
Anot jo, Baltarusijos prezidento aiškinimas, kad baltarusių kariuomenei nebaisi saujelė amerikiečių ir kelios dešimtys tankų už jų sienų, tėra žinia skirta Baltarusijos žmonėms ir tai pačiai kariuomenei, nes ji dar šiek tiek užtikrina šalies savarankiškumą, valstybingumą.
Visgi, pasak saugumo analitiko, pratybose, kad ir „Zapad 2018“, mes matėme net ironiškų dalykų: „Tie patys baltarusiški tankai buvo su Rusijos vėliavomis, todėl tampa neaišku, kur yra Baltarusijos kariuomenė ir kur tas savarankiškumas baigiasi“.
Saugumo specialistas taip pat svarstė, kad šis A. Lukašenkos „išstojimas“ vyksta todėl, kad Rusija jam leido pasisakyti. Tai gali būti siejama ir su artėjančiomis didelėmis pratybomis „Defender Europe“, kur bus įtrauktas didelis skaičius karių tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje ir aplinkinėse šalyse. Tuo metu, pasak A. Navio, taip pat galime laukti skambių pasisakymų.
NATO pajėgos šalia Baltarusijos sienų yra nuo 1999 metų, tada jos įsikūrė Lenkijoje, o 2004 – Lietuvoje, taiga papildomi sąjungininkai nieko nekeičia.
„Mes esame NATO ir, aš manau, kad Baltarusijai turėtų būti saugiau nuo to, kad Lietuva yra NATO narė“, – sake A. Navys.
Tiesa, pasak A. Kasčiūno, jau senokai „vaikšto“ Rusijos propagandos žinutė, kad „NATO jūsų negins, nes esate tik formalūs nariai, o 5 straipsnis negalios“.
„Visgi tai, kad amerikiečiai čia yra istorinis lūžis. Su sunkiąja technika rodo, kad esame visai kitoje saugumo lygoje ir įsipareigojimai nėra popieriniai“, – aiškino L. Kasčiūnas, patikinęs, kad visos amerikiečių užduotys Lietuvoje yra gynybinės.
Jis taip pat aiškina, kad mūsų kaimyninė Lenkija yra tapusi „NATO gravitaciniu centru“ ir tai yra pamoka, kaip mums reikėtų dirbti su Donaldo Trumpo administracija. A. Kasčiūnas aiškino, kad lenkai „prisirišo“ amerikiečius pirkdami jų karinę produkciją, bendraudami su D. Trumpu.
Tą, pasak Seimo nario, jau darome ir mes, pirksime amerikietiškos ginkluotės ir tai jau bus ne tik gynybinis, bet ir politinis „pirkimas“, nes bus investuojama į JAV. Tai teisingas sprendimas, įsitikinęs L. Kasčiūnas, pareiškęs, kad mūsų regione amerikiečių yra tiek, kiek iki šiol nebuvo.
Saugumo ekspertai tikino, kad atgrasymo prasme amerikiečių buvimas Lietuvoje yra labai svarbus. Batalionas amerikiečių yra Lietuvoje ir tai reiškia daugiau dėmesio mums, o ne Latvijai ar Estijai, nors greta mūsų yra ir vadinamasis „Suvalkų koridorius“, kurį pirmiausia siektų uždaryti Rusija agresijos atveju, todėl dislokuoti karius kuo arčiau – yra prasmės.
L. Kasčiūnas aiškino, kad NATO yra gynybinis aljansas ir kariai Lietuvoje dislokuoti tik gynybiniais tikslais, rusai, pasak Seimo nario, tai puikiai žino, bet norėdami pagrįsti savo didelės kariuomenės išlaikymą, konsoliduoti visuomenę ir laikydamiesi savo tapatybės, likusios dar nuo Šaltojo karo laikų, linkę ir toliau kalbėti apie grėsmę prie jų sienų.
„Nesu girdėjęs nė vieno Rusijos politiko, kuris pasakytų, kad NATO nėra grėsmė, jei jie taip pasakytų, būtų eliminuoti iš politinio lauko. Vien dėl to, kad visuomenės tapatybei tai yra svarbu. Visgi, jei dėliotume loginius argumentus, suprastume, kad NATO nėra grėsmė Rusijai“, – sakė Seimo narys.
Jis sakė, kad šiuo metu Baltarusijoje net nepradėjus telkimo (kariuomenės apie kurį kalbėjo Baltarusijos gynybos ministras) vienam NATO kariui tenka 10 Baltarusijos ir Rusijos karių, taigi, pasak L. Kasčiūno, tampa labai aišku iš kurios pusės vyksta militarizacija.
A. Navys sakė, kad kalbėdami apie Baltarusijos armiją turėtume žinoti, kad tai yra apie žinoti, kad tai yra apie 45 tūkst. reguliariosios kariuomenės karių, iš jų dešimtadalis dislokuoti prie Baltarusijos sienų su NATO: tai yra, greta Lenkijos ir Lietuvos.
„Baltarusių karinė technika yra labai sena, Sovietų Sąjungą menanti technika. Tankų, kurie dalyvavo Antrame pasauliniame kare, ten taip pat yra, taip pat kitos senos ginkluotės. Yra ir artilerijos, „Grad“ sistemų, bet tai senos sistemos. Galima palyginti, Lietuvos karinis biudžetas yra dvigubai didesnis nei Baltarusijos. Visgi mums pavojų keltų ne Baltarusija, bet Rusija, kuri naudotų Baltarusiją, kaip strateginę erdvę. Rusija yra sutelkusi labai daug pajėgumų Kaliningrade, įskaitant ir taktinį branduolinį ginklą. Čia yra didžiausias pavojus“, – sakė saugumo analitikas A. Navys.
Baltarusija, pasak L. Kasčiūno, neturi pinigų modernizuoti kariuomenę. Šiuo metu jie skiria apie pusę milijardo eurų tam, o tai yra 1,1 nuo šalies BVP. Mes skiriame 2 proc. nuo savo BVP.
„Tai dotuojamas režimas, kuris yra išlaikomas Rusijos. Jis šioje vietoje (kariuomenės) gali sutaupyti, nes supranta, kad integravus savo karines pajėgas į Rusijos karines pajėgas, reikės mažiau pinigų. Taip ir yra, ypatingai oro gynybos srityje, ten viskas yra integruota ir veikia, kaip vienas strateginis vienetas“, – aiškino L. Kasčiūnas, patikinęs, kad nereikėtų kreipti dėmesio į A. Lukašenkos kalbas, nes tai – tik dar viena manipuliacija.
„Mažiausiai, ko jam dabar reikėtų, tai konflikto su kaimynais, greta visų kitų problemų, kurias jis turi“, – sakė Seimo narys.
Į Lietuvą spalį atvyko maždaug pusės tūkstančio JAV karių batalionas su sunkiosios technikos vienetais, tarp jų tankais ir pėstininkų kovos mašinomis. Jis bus dislokuotas iki pavasario. Reaguojant į Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją, nuo 2014 iki 2017 metų Lietuvoje buvo dislokuota kuopa – apie 200 – JAV karių. Amerikiečiai tokį nuolat rotuojamą dalinį atitraukė, kai šalyje buvo dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas.
