Plačiau apie Lietuvos demografinę padėtį TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Ž. Mauricu.
Jūs kritikuojate 2017 metais atliktą Vilniaus universiteto tyrimą, kuriame teigiama, kad šiemet Lietuvoje turėjo būti mažiau nei 2,7 mln. gyventojų. O jūs sakote, kad dabar jų yra beveik 2,9 mln. Kokia situacija yra iš tikrųjų?
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad Lietuvoje gyvena 2,89 mln. gyventojų ir tai yra apie 200 tūkst. daugiau, nei buvo prognozuota prieš penketą metų, tiek Jungtinės Tautos, tiek kitos institucijos prognozavo. Ir skirtumą sudaro migracijos tendencijos, nes daugelis neįvertino, kad Lietuva iš emigruojančios valstybės taps migrantus pritraukiančia ir taip pat migrantų susigrąžinančia valstybe.
Bet pažiūrėkim proporcijas: užsieniečių, atvykstančių Lietuvą, proporcija daug didesnė nei grįžtančių lietuvių. Ar yra taip, kad būtent užsieniečių sąskaitą auga gyventojų skaičius?
Santykis yra maždaug keturi prie vieno. 37 tūkst. lietuvių sugrįžo, tai – neigiamas balansas. Užsieniečių yra apie 200 tūkst. dabar, tai maždaug keturi prie vieno, gal penki prie vieno santykis. Ir, be abejo, tai yra tam tikras iššūkis Lietuvai. Iššūkis turėti tvarią, protingą imigracijos politiką, tam, kad mes netaptume svetimi savo šalyje.
O mes turim dabar tvarią ir protingą migracijos politiką?
Ne, kol kas politika tiesiog buvo praktiškai atvirų durų. Kas tik nori, tas atvyksta į Lietuvą ir matėme tam tikrus pirmuosius žmonių nepasitenkinimus, nes buvo labai daug asmenų migravusių iš buvusios Sovietų Sąjungos erdvės, kuri atsineša tam tikrą kultūrą. Dar asmenys iš tam tikrų valstybių, kur galbūt yra radikalizuotų elementų – jie taip pat imigruoja į Lietuvą. Tai sukelia kai kurių lietuvių nepasitenkinimą ir jau matome, kad, tarkime, iš Rusijos, iš Baltarusijos migrantų praeitais metais jau buvo mažiau negu užpraeitais metais.
Bet didėja migrantų iš Centrinės Azijos, kas yra turbūt ne ką geriau.
Taip, tam tikra prasme. Yra tam tikri skirtumai tarp valstybių, bet Lietuvai būtų geriau diversifikuoti valstybes, kad nesusiformuotų tam tikros valstybės valstybėje, kaip matėme kitose Vakarų Europos šalyse. Jeigu žmonių yra mažiau iš vienos šalies, jie lengviau integruojasi į Lietuvos visuomenę. Tai esminis iššūkis Lietuvai bus, ar pavyks tuos žmones integruoti.
Nemažai kalbėta apie tai, kad Filipinai galėtų būti ta valstybė, kurios gyventojai puikiai integruotųsi, nes jie irgi katalikai, jie darbštūs, jie artimesni mums negu daugelis Centrinės Azijos gyventojų. Bet kaip tą padaryti? Ar tai apskritai įmanoma?
Įmanoma. Reikia tai tiesiog proaktyvios politikos. Yra tam tikros sritys, kuriose trūksta darbuotojų. Tai yra pramonė, tai yra sveikatos apsaugos sistema. Kitos šalys tą daro, tiesiog proaktyviai ieško darbuotojų tose šalyse ir jie mielai atvyksta į Lietuvą, nes ji jau yra pasiekusi pakankamai nemažą ekonominį lygį, kad jau taptų patrauklia būtent tų šalių gyventojams. Ir, manau, kad tą proaktyvią politiką reikėtų daryti vis daugiau ir ją vis tiek reikės daryti vien dėl demografinį pokyčių, nes gimstamumas Lietuvoje yra mažas.
Visą pokalbį išgirskite aukčiau esančiame vaizdo įraše.
Baltieji sudaro tik 30%.
Londonas kadaise buvęs vienas saugiausiu miestų, dabar yra žudymų, prievartavimų ir vagysčių sostinė.
Švedija dėl migrantų nusikaltimų pasikvietė kariuomenės pagalba nes negali susitvarkyti.
