Medienos granules ir padėklus gaminančioje įmonėje Šiauliuose dirba apie 160 žmonių. Vidutinė alga „į rankas“ čia – kiek per tūkstantį eurų.
„Pirmąjį ketvirtį buvo keliama 10 proc., antrą ketvirtį 7 proc. Kiekvienais metais pas mus užmokestis didėja 10–15 proc., tos tendencijos išliks“, – tikina UAB „Bageta“ direktorė Rasa Dobrovolskė.
Direktorė neabejoja, kad įsišėlusios elektros kainos išpūs įmonės išlaidas, visgi papildomų pinigų liks ir darbuotojams. Tik dar nežinia, kiek.
„Tikėtina, kad sąnaudos didės. Bet darbuotojams atlyginimai kad nemažės – tai tikrai. Kad jie didės, tai tikrai, kiek konkrečiai – negaliu pasakyti“, – sako R. Dobrovolskė.
O „Sodra“ skelbia, kad, nepaisant geopolitinių bėdų ir energetikos kainų, balandį–gegužę vidutiniškai tautiečių pajamos „popieriuje“ augo 14 procentų, algos „į rankas“ pasiekė 1100-ą eurų. Tai yra maždaug 120 eurų daugiau nei prieš metus. Nepaisant to, akivaizdu – augimo lenktynėse algos niekaip nepaveja kainų, žmonės įperka mažiau.
„Pusė metų praėjo ir dar vis turime padėtį, kai realų darbo pajamų augimą pajusti trukdo didėjanti infliacija. Skaičiuojame, kad birželį darbo pajamos „į rankas“ padidėjo 12 proc., tai infliacija siekė beveik 21 proc“, – teigia „Sodros“ atstovė Kristina Zitikytė.
Ar gyventojai jaučia atlyginimų kylimą?
„Kelia algas, bet ir kainos kyla.“
„Mums tai nepakilo. GPM sumažino, nebent tas. – Ar labai pasijautė? – Ne, kas ten 20 eurų.“
„Ne visiems keliamos, kai kurių gal 5 ar 10 metų vienodi atlyginimai. Tik didžiuosiuose miestuose kelia atlyginimus, o ne pas mus.“
„Kelia, bet infliacija, nuvertėjimas. Maisto produktai, benzino, elektros sąnaudos didžiulės.“
„Nueini į parduotuvę – kiekvieną dieną kainos aukštesnės. Už butą, už viską, elektrą pažiūrėkit, kas čia bus.“
Sparčiausiai, per 16 proc., augo ir žemesnės kvalifikacijos, ir geriausiai apmokamų darbuotojų algos. Taigi, ir švaros įmonių darbuotojų, ir programuotojų. Tik priežastys skirtingos.
„Jeigu administracine ir aptarnavimo veikla užsiimančiose įmonėse daugiau tenka konkuruoti su socialinėmis išmokomis ir jų didėjimu, tai informacijos ir ryšių veikloje daugiau darbo pajamų augimui spaudimą daro darbuotojų didėjanti paklausa“, – aiškina K. Zitikytė.
„Tos didėjančios kainos ir yra atlyginimų šaltinis. Tie patys sparčiai kylantys atlyginimai verčia įmones didinti kainas. Čia yra uždaras ciklas, spiralė, kuri gali ir užsirakinti“, – komentuoja ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak ekonomistų, algos auga ir dėl vis didėjančio minimalaus darbo užmokesčio. Tačiau tai netruks amžinai. Ir ne tik dėl beprotiškų energijos išteklių kainų.
„Tikrai, matyt, bus įmonių, kurios nebegalės patempti tokios sąnaudų naštos, kuri kaupiasi, nes ne vien sąnaudų eilutės smarkiai pučiasi. Ir pajamų didėjimo greitis lėtėja, nes tiek vidaus paklausa taip sparčiai nebekyla, tiek kertinėse eksporto rinkose apetitas mūsų eksportui kuklesnis“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai svarsto, kad antrąjį pusmetį algų augimas jau gali būti vienženklis. Tad žmonėms nori nenori teks labiau apsvarstyti, ką pirkti, o ko ne.
„Kai kurios įmonės susiduria su tokiais energijos sąnaudų augimais, kurių niekada nematė ir neįsivaizdavo. Tame kontekste didinti atlyginimus tikrai bus sudėtinga, kai kurios įmonės tam tiesiog neturės finansinių rezervų“, – aiškina N. Mačiulis.
Atlyginimų mažėjimo ekonomistai neprognozuoja, tačiau esą gali kartotis praėjusios krizės scenarijus, kai įmonės ėmė atleidinėti darbuotojus. Dėl to šalyje gali vėl pakilti nedarbo lygis. Nors dabar, atvirkščiai, darbuotojų verslui trūksta.
„Reali rizika yra, kad kitais metais matysime mažėjantį užimtumą ir didėjantį nedarbo lygį“, – teigia N. Mačiulis.
Kiek guodžia esą tai, kad prie 22 procentų priartėjusi metinė infliacija, tikėtina, jau pasiekė lubas. Algų mažėjimo „Sodra“ nefiksuoja nė viename sektoriuje. Mažiausiai, 9-iais procentais, atlyginimai augo sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams.
