Ar šiandien vaikai gali ašaroti skaitydami graudųjį J. Biliūno kūrinį apie nušautą katytę, kai jų tėvai realybėje be jokių skrupulų taikosi į bejėgius gyvūnus? Ir pataiko. Pasaulinės gyvūnų dienos išvakarėse – istorija apie medžiokles, surengtas kiemuose ginkluotų dvikojų.
Šunelio šeimininkė rado kaulo nuolaužą, kuria mažylis džiaugėsi toje vietoje, kur jį pakirto kulka.
Kulka pasiekė taikinį
Šis pasakojimas apie nušautą šunelį. Lakstė keturkojis mažylis po savo šeimininkų kiemą, užsukdamas ir pas kaimynus. Tarp sodybų tvorų nėra, tad šuniukas galėjo laisvai lakstyti iš kiemo į kiemą. Lankė mažylis kitus keturkojus – ir didžiulį senbernarą, pririštą prie būdos, ir nedidukus šunelius, lakstančius po kaimynų pievas, gainiojo linksmuolis ir kačiukus.
Toiterjerų veislės mažylis buvo pavadintas Muse. Švelniai šaukiamas Musyte šunelis šėliojo lauke ir tą rugsėjo 10 – osios pavakarę, kai pasigirdo šūvis. Po jo staiga mažylis ėmė suktis ratu ir gailiai inkšti. Auka akutes užmerkė ne iškart – porą dienų kankinosi. Mat taikliojo šaulio palikta kulka išdraskė pilvuką.
Ant operacinės stalo
Musės šeimininkai – Pasvalio gatvėje gyvenantys biržiečiai Niauros. Prieš metus jų dukros Karolinos parsivežtas vieno mėnesio šuniukas čia buvo prižiūrimas lyg mažas vaikas. Mylėtas, lepintas mažylis pririštas būti nenorėjo. Veltui šeimininkė Teresa grandinėlę įsigijo, kad galėtų nenuoramą bent trumpam pririšti. Pagailo cypaujančio mažylio ir vėl leido jam po kiemus laigyti.
Rugsėjo 10 – ąją Teresa kaip paprastai grįžo iš darbo ir išėjo darbuotis į kiemą. Ji ir išgirdo šūvį. Kulka Musę pavijo prie ribos, skiriančios kaimynų kiemus.
Puolė moteris prie šunelio ir, pamačiusi kraujuojančią žaizdą, suskubo ieškoti pagalbos. Apie 17. 30 val. ji atvyko į Biržuose esančią Šeimos veterinarijos centro gydyklą. Vėliau veterinarijos gydytojas Mindaugas Šulnis rašys, kad šunelis apžiūros metu drebėjo, ant jo žaizdos uždėtas tvarstis buvo permirkęs krauju.
Kairės pusės juosmenyje žiojėjo žaizda, iš jos tekėjo tamsus kraujas. Operacijos metu paaiškėjo, kad kulka išdraskė ne tik raumenis, bet ir pilvaplėvę, blužnies kraštą. Ligos istorijoje bus įrašyta, kad „nuspręsta nerizikuoti dėl gyvūno gyvybės ir neatlikti laparotomijos, neieškant svetimkūnio, ir neatliekant kitų organų apžiūros“. Dvi dienas Musės gyvybę palaikė vaistai ir šeimininkų pastangos išsaugoti mylimą augintinį.
Nurodė galimą kaltininką
Tą pačią pavakarę, kai buvo šauta į šunelį, šeimininkai kreipėsi į policiją. Pareigūnams paskambino Gintaras Niaura, tuo metu gydęsis Vilniaus ligoninėje. Apie šiurpų įvykį jis sužinojo iš žmonos. Policijos pareigūnai Niaurų namuose pasirodė apie 20 val. Jie įdėmiai išklausė, kas nutiko, ir išgirdo įtariamojo pavardę.
Teresa sako įsitikinusi, kad šauti galėjęs kaimynystėje gyvenantis Kontrimas Šaparnis, prie kurio sodybos ribos ir krito šunelis. Kiti kaimynai neva girdėję jį sakant, kad Musę kada nors nuspirs ar nušaus. Bet liudininkais jie būti atsisako – nenorintys gadinti kaimyniškų santykių.
Kad kaimynas pyko ant šunelio, lakstančio jo kieme, Teresa tikina nežinojusi. Jeigu būtų bent kartą išreiškęs nepasitenkinimą, jų šeima būtų reagavusi. Su kaimynu jokių konfliktų nebuvę ir iki to vakaro net nedrįsusi pagalvoti, kad jų kiemuose gali nutikti tokie įvykiai.
Suabejojo policijos darbu
Po šunelio mirties Teresa dar sykį parašė pareiškimą policijai. Vėliau ji sužinojo, kad nuo antradienio iki sekmadienio policija dar nebuvo apklaususi nurodyto įtariamojo. Šunelio šeimininkai įsitikinę, kad įtariamą asmenį reikėjo kuo greičiau apklausti ir jo namuose atlikti kratą dėl šaunamojo ginklo laikymo.
Tačiau pareigūnams atrodė kitaip. Dar daugiau abejonių sukėlė rugsėjo 23 dieną parašytas ir atsiųstas Kriminalinės policijos skyriaus raštas, kuriuo buvo pranešta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Jame teigiama, kad įtariamieji nustatomi, o pranešimą pasirašė skyriaus viršininkė Nida Garjonienė.
Teresa sako girdėjusi kalbų, kad jos kaimynas K. Šaparnis turintis kažkokių bendrų reikalų su N. Garjonienės vyru.
Jeigu tai tiesa, tyrimo rezultatai pagal biržietiškąją patirtį turėtų būti aiškūs. Tiksliau, tikrasis kaltininkas surastas nebus.
Ieškos teisybės
Sužinojusi apie nušautą šunelį ir išgirdusi abejonių dėl Biržų policijos pareigūnų veiksmų, iš užsienio į Biržus skubiai atvyko Karolina. Ji rugsėjo 26 – ąją Biržų policijos komisariate bandė sužinoti, kaip tyrėjams sekasi ieškoti asmens, žiauriai pasielgusio su jos šeimos augintiniu. Iš tyrėjos mergina teigė supratusi, kad galimo įtariamojo namuose krata dar neatlikta.
Karolinai apie tyrimą komisariate nieko konkretaus sužinoti nepavyko. Tik išgirdusi klausimą, kodėl neatliktas šunelio skrodimas, kodėl nebuvo išimta kulka. „O kas iš tos kulkos, jei šautuvo niekas neieškojo? Kaltininkas namie šautuvo tikrai nelaikys, jį bus paslėpęs“, - samprotavo Karolina.
Mergina teigia skambinusi ir kaimynui K. Šaparniui. Ir neva išgirdusi vyrą sakant, kad ji dar nežinanti, ką šuo veikęs jo kieme. Be to, jo kaltės niekas neįrodys. „Aš šio reikalo taip nepaliksiu. Eisiu į teismus, samdysiu advokatus… Taip neturi būti!“ – karščiavosi mergina, nesuprasdama, kas čia vyksta.
Ir Teresa, ir Karolina braukė ašaras, kalbėdamos apie nušautą šunelį. Be širdies skausmo, patirta ir materialinė žala. Karolina paskaičiavo: šuniukas kainavo 800 litų, jo operacija – 300 Lt, dar teko pirkti vaistų, medikamentų. Patirtų nuostolių neatlygins niekas, jeigu nebus rastas šaulys, surengęs medžioklę kieme.
Kaimynas sako nešovęs
Kontrimas Šaparnis kaimynų įtarimus neigia. Jis sako į šunelį nešovęs – šautuvo neturįs. O ir preteksto šaudyti nebuvę. Su kaimynais nesipykęs, nors šunelio lakstymu po kiemus nebuvo patenkintas. Mažylis sisiodavęs ant gėlių, triukšmaudavęs. Su Karolina Niauraite telefonu nekalbėjęs. „Gal ji su kuo nors kitu šnekėjosi?“- svarstė vyras. Kratų policija pas jį nedariusi. O kam ją daryti, jei nesą reikalo?
Po klausimo, kas galėjo šauti į kaimynų šunelį, vyras pasvarstė – gal patys nušovė? Kokie jo santykiai su Kriminalinės policijos skyriaus viršininkės N. Garjonienės vyru? Jie esą vaikystės draugai. Ši draugystė objektyviam tyrimui kliūtimi neturėtų būti. Ir kodėl gi policija K. Šaparnį turėtų užstoti ar „pridengti“, jeigu jis neturintis dėl ko gintis?
Tyrimas vyksta, informacija teikiama prokurorui leidus
Biržų policijos komisariato atstovė spaudai Zita Žalinkevičienė pranešė, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio procesiniai veiksmai neviešinami. Su jais gali susipažinti tik proceso dalyviai ir tik leidus prokurorui, vadovaujančiam tyrimui. Kadangi Karolina Niauraitė nėra nukentėjusioji, jai policijos komisariate informacija nebuvo suteikta. Suprantama, žiniasklaida taip pat nesužinos, ar buvo apklausiami įtariamieji ir ar buvo atliktos kratos.
Kontekstai ir ribos
Policija apkrauta įvairiais darbais ir pareigūnai nespėja taip operatyviai ir kruopščiai atlikti pareigų, kaip to norėtų visuomenė. Tuo biržiečiai turėjo ne vieną progą įsitikinti. Neseniai Biržus sukrėtė šūviai, paleisti į vaiką. Policininkai nesugebėjo rasti pašauto vaikinuko, gulėjusio netoli įvykio vietos. Pareigūnai gali net dvi savaites neapklausti galimos žmogžudystės liudininkų ar nurodytų įtariamųjų. Jie gali primygtinai piršti savižudybių versijas ir įvairiais būdais tyčiotis iš artimųjų, nenorinčių susitaikyti su keistomis žūtimis ir dar keistesniais jų tyrimais. Tokių Biržų įvykių kontekste pasakoti apie nušautą šunelį ir abejoti pareigūnų veiksmais atrodytų lyg ir nebepadoru. Tačiau kur ta riba, skirianti paleistą kulką į bejėgį gyvūnėlį ir šūvį į žmogų?
Šūviai Parovėjoje
Neseniai šūviai nuaidėjo Parovėjoje. Medžioklė buvo surengta irgi kieme, taikinys – kaimyno kačiukas. Nepatiko žmogui, kad po jo sodybą vaikšto kaimynų augintinis. Kam vargintis paprašant, kad gyvūnėlį pargintų į savąjį kiemą? Paprasčiau šauti. Šūvis – ir nebėra kačiuko kojos. Tvarka ir ramybė.
Rasa Penelienė
