Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmadienį dviem teisėjams priteisė neišmokėtas algas, kurios buvo sumažintos prieš 8 metus esą dėl sunkios valstybės finansinės ir ekonominės padėties.
Remdamasis Laisvosios rinkos instituto išvada, teismas nusprendė, kad 1999-siais Lietuvos ekonominė būklė nebuvo tokia bloga, kad reiktų mažinti algas teisėjams.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui Pranui Žeimiui valstybė turės sumokėti beveik 150 tūkst. litų, o Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo teisėjui Pavelui Borkovskiui - per 100 tūkst. litų, pranešė teismo atstovė spaudai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas P.Žeimys prašė teismo apginti pažeistas jo teises ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, ir Aukščiausiojo Teismo 182 tūkst. 518 litų nesumokėtą darbo užmokesčio skirtumą, susidariusį nuo 2000-ųjų iki
iki 2007-ųjų rugpjūčio, ir atlyginimo skirtumą nuo 2007-ųjų kovo iki teismo sprendimo priėmimo.
P.Žeimys taip pat prašė įpareigoti atsakovus nuo teismo sprendimo priėmimo dienos mokėti jam atlyginimą, skaičiuotiną pagal Vyriausybės 1997 metų nutarimą.
Pareiškėjas įrodinėjo, kad .Žeimys teismui paaiškino, kad remiantis 1999-ųjų gruodžio 28-sios nutarimu jam nuo 2000-ųjų pradžios mokamas atlyginimas buvo neteisėtai sumažintas. Tokiais Vyriausybės veiksmais buvo pažeistos jo teisės ir įstatymu saugomi interesai, tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas mano, kad tik valstybėje esant itin sunkiai ekonominei ir finansinei padėčiai darbuotojų atlyginimai, mokami iš valstybės biudžeto, gali būti proporcingai mažinami. Tačiau atlyginimai buvo sumažinti tik vienai iš valstybės sektoriuje dirbančių asmenų grupei. Tokį veiksmą P.Žeimys laiko akivaizdžiai diskriminaciniu. Teisinio pagrindo sumažinti jam priklausantį atlyginimą nebuvo ir nėra.
Lietuvos valstybę atstovaujanti Teisingumo ministerija prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą ir teismui paaiškino, jog teisėjas praleido senaties terminą kreiptis į teismą. Prašymas iš valstybės priteisti negautą atlyginimo dalį su privalomaisiais mokėjimais valstybei yra nelogiškas, skundas - nepagrįstas, jo reikalavimai neturi teisinio pagrindo.
Kadangi Lietuvos ekonominė, finansinė būklė 1999 metais ženkliai pablogėjo, valstybė ėmėsi priemonių jai stabilizuoti ir gerinti. Teisėjų ir kitų teisėsaugos pareigūnų darbo užmokesčio sumažinimas buvo viena iš priemonių, taikytų visiems Lietuvos gyventojams.
Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą nusprendė iš dalies patenkinti teisėjo P.Žeimio skundą ir taikant 3 metų senaties terminą priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės neišmokėto atlyginimo dalį - 149 tūkst. 828 litus, susidariusią nuo 2004-ųjų spalio iki 2007-ųjų spalio.
Teismas, išanalizavęs Laisvosios rinkos instituto atliktos finansinės ir ekonominės ekspertizės akte pateiktus rodiklius, jų įtaką analizuojamo laikotarpio valstybės būklei, nusprendė, kad valstybės ekonominės bei finansinės padėties pablogėjimas 1999-siais nebuvo toks ženklus, kad jį galima būtų apibrėžti kaip „itin sunkią ekonominę, finansinę padėtį“.
Pagal kai kuriuos ekspertizės akte išdėstytus duomenis galima būtų teigti, kad 1999 metais šalies ekonominė, finansinė padėtis net buvo geresnė nei 1997-siais.
Pareiškėjo skundo reikalavimą - įpareigoti atsakovus nuo sprendimo priėmimo dienos mokėti P.Žeimiui atlyginimą, skaičiuotiną pagal Vyriausybės 1997-ųjų metu du nutarimus, teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstą.
Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimai P.Žeimio ir P.Borkovskio bylose per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Lietuvos teismuose yra ir daugiau bylų, kuriose teisėjai siekia iš valstybės prisiteisti jiems sumažintas algų dalis.
