Vakarų valstybių kadaise Lietuvos kariuomenei dovanotą ar iš sovietinių laiku paveldėtą pasenusią techniką bei amuniciją dabar teks utilizuoti ne užsieniečiams, bet Lietuvai.
Šlamšto privežta bei paveldėta daug. Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamento Aukcionų skyrius pasenusios karinės technikos bando atsikratyti organizuodamas aukcionus. Iš pradžių į Kauną, kur vyksta aukcionai, iš visų karinių padalinių suvežama atgyvenusi technika ir sustatoma A.Juozapavičiaus prospekte esančioje kariuomenės teritorijoje. Technikos privežama daug, nes Lietuvos sausumos kariuomenėje šiuo metu naudojami tik keturių tipų sunkvežimiai – SISU E13TP, „Unimog U 1550L“, „Unimog U 215 0L/38“ ir „Unimog U 2150L/38“ su kranu. Tad visi dovanotieji senieji „Unimog“ bei rusiška technika jau netinka.
Senienos, sustatytos ant pakylos
Kovo 15-osios rytas. Tuoj prasidės eilinis aukcionas. Penkiolika prekių, pradedant dviem priekabomis cisternomis ir baigiant galingu sunkvežimiu „Ural 4320“, jau stovi išrikiuotos ant kieme įrengtos pakylos su stogeliu. Tuo tarpu dar važiuojančios, į aukcioną nepateksiančios kariškių mašinos, įskaitant šarvuotį, pastatytos ne po stogu. Taip sakant, žygdarbiškai atlaiko ir sniegą, ir lietų.
Einame prie pakylos. Pirmas įspūdis – kas tokias nudrengtas, aprūdijusias, apipuvusias senienas dar gali pirkti? Nebent iškart – į metalo laužą. Sustatytųjų mašinų motorų dangčiai atversti. Viduje – aprūdiję laidai. Kai kurios mašinos stūkso be žibintų, be buferių ar kitaip iškomplektuotos. Visur užrašyta, kad techniškai netvarkingos, išregistruotos, be važiuoklės, paveiktos korozijos. Žodžiu, ištiktos įvairiausių bėdų.
Populiarusis „Ural“
Tačiau pirkėjų yra. Prie pakylos jau renkasi į aukcioną iš visos Lietuvos suvažiavę pirkėjai. Vaikštinėja būreliais. Suvalkietiška ar aukštaitiška tarme aptarinėja mašinų pranašumus bei trūkumus. O kuri prekė nepopuliariausia? Prie kurios niekas nesustoja, nespardo į padangas ir pasilypėjęs neapžiūrinėja motoro? Ir štai. Šeštoji prekė, matyt, pati prasčiausia. Kažkodėl visi ratu apeina vokišką sunkvežimį „MB Unimog 404S“, pagamintą 1970 metais. Nors Lietuvai dovanotos mašinos pradinė kaina – tik 5900 Lt.
O kuri prekė populiariausia? Penkioliktoji. Eilėje paskutinė. Būsimieji pirkėjai labiausiai apžiūrinėja išregistruotą ir tik nurašyti skirtą sunkvežimį „Ural 4320“. Šios mašinos pradinė kaina – 3400 Lt. Pagaminta 1986 metais.
Sprendžiant iš prekių apžiūros, į aukcioną susirinko „sunkvežimininkai“. Tik du jauni kauniečiai domisi lengvuoju automobiliu „Audi 80“, pagamintu 1987 metais, ir visiškai sudaužytais „Žiguliais“, tekainuojančiais 200 Lt.
Karinė cisterna pravers pieno ūkyje
Į patalpą, kur vyks aukcionas, susirenka per 80 vyrų. Kai kurie nuolat važinėja į visus kariškių ar ugniagesių gelbėtojų organizuojamus technikos aukcionus, tad vieni kitus jau pažįsta, sveikinasi.
10 val. Kambarys sausakimšas. Vyrai ramsto sienas, nes pritrūksta kėdžių. Pačių aukciono dalyvių užsiregistruoja perpus mažiau. Tiesa, kai kurie, kai aukcionas prasidės, net nekels savo kortelės su numeriu. Išskubės į kiemą rūkyti. Matyt, laukė tinkamo momento pasiūlyti savo kainą, tačiau kainoms azartiškai kylant pasitraukė iš kovos net nepabandę.
Kokie aukciono rezultatai? Abi priekabas cisternas, atitinkamai įkainuotas 300 Lt ir 500 Lt, kariškiams pavyko parduoti už 460 Lt ir 640 Lt.
Kaip paaiškino aukciono dalyvis šiaulietis Vytautas, žmonės perka cisternas dėl aliuminio: „Pertvarkius cisterną, galima joje vežti pieną, nes aliuminis atitinka standartus. Ūkininkai gali iš cisternos pasidaryti galvijų girdyklas. Žmonės ūkiški. Žinos, kur panaudoti“.
Pagundos „sunkvežimininkams“
Trys lengvieji automobiliai – „Mitsubishi Galant“, „Audi 80“ ir VAZ-21061 – irgi buvo greitai nupirkti. „Mitsubishi Galant“ nusipirko vienintelis jaunas pirkėjas, tepasiūlęs 20 Lt brangiau nei pradinė 1500 Lt kaina. Kitų pirkėjų šis automobilis visai nesudomino. Mūšis užvirė dėl „Žigulių“. Kaip paaiškino automobilį įsigijęs vyriškis, tokia mašina – jau antikvarinė.
Pagrindinė dalis pirkėjų aiškiai lūkuriavo, kada bus pardavinėjami rusiški sunkvežimiai – ZiL, GAZ-66. Nors pradines kainas buvo galima didinti 30-50 Lt, vienas pirkėjas iškart padidino kainą 1000 Lt ir, kitiems garsiai kvatojant bei šaipantis, nusipirko ZiL-130 su cisterna už 4900 Lt. Nors pradinė mašinos kaina tebuvo 2100 Lt.
Kaip paaiškino šiaulietis Vytautas, mašinos perkamos įvairiausiems tikslams. Vienas galima suremontuoti ir parduoti užsieniečiams kolekcininkams kaip antikvarines. Galima išardyti detalėms. Parduoti į metalo laužą. Tačiau, anot Vytauto, dažniausiai tokias mašinas perka vietiniai ūkininkai. Ypač jei turi miško. Tinka tokie automobiliai ir medžiotojams.
Tikrasis sportinis azartas prasidėjo, kai vyrai puolė pirkti „Ural 4320“, kariškių įkainotą 3400 Lt. Vienam vyriškiui riktelėjus „vienuolika tūkstančių!“, jau niekas pašaipiai nesijuokė. Atvirkščiai. Kaina dar buvo keliama 36 kartus, kol surikus „devyniolika tūkstančių!“, jau niekas nebenorėjo varžytis.
Nusivylusieji puolė skirstytis. Matyt, dauguma tikėjosi nusipirkti pigiai įkainotą „Ural“. Kai kurie išsiskirstė neprarasdami vilties, kad „Ural“ pirkėjas per tris dienas nesumokės už mašiną ir „Ural“ bus pardavinėjamas kitame aukcione. Tačiau kovo 15-ąją liko tik viena nenupirkta mašina – „MB Unimog“. Šia technika nesusidomėjo niekas.
Trūksta šeimininko?
Mus konsultavęs šiaulietis Vytautas dėl „Ural“ pardavimo kainos nebuvo nustebęs: „Ural“ galima perdaryti į miškovežį. Galima užsienyje brangiai parduoti. Vytautas piktinosi dėl kitko: „Kodėl rašoma, kad mašina – techniškai netvarkinga? Iš tiesų jos visiškai iškomplektuotos, be žibintų, išardytos! Visiškai išknaisiotos. Juk „farai“ saulėje neištirpo. Juk mašinos buvo komplektuotos? Kur visa tai dingo? Pažiūrėkite, kaip kariškiai gerą transportą kieme laiko. Kodėl jis ne po stogu? Čia trūksta šeimininko griežtos rankos“.
Kiti aukciono dalyviai stebėjosi, kodėl mašinos sustatytos ant pakylos po stogu. Esą dabar prireiks krano, kad pirkinį iš pastogės išsiimtum. O kiek dar kainuos parvilkti savo pirkinį namo. Tarkime, į Žemaitiją.
Tačiau vyrai vis vien žadėjo atvykti ir į kitus aukcionus. Parduodamo kariško turto sąrašai pateikiami likus dviem savaitėms iki aukciono pradžios. O daiktų būna įvairiausių. Ir padangos, ir autobusiukai, ir virtuvės įranga. Pardavinėjami ir šarvuoti automobiliai, galingi kariški visureigiai. Tiesa, kovo mėnesį tokių prekių nebus.
Kovo 15-osios aukcionas, jei visi pirkėjai susimokės, uždirbs per 52 tūkst. Lt. Pusė uždirbtos sumos atiteks kariškiams, o kiti 50 proc. papildys valstybės biudžetą. Per 2010 metų tris ketvirčius Lietuvos kariuomenės Materialinių resursų departamentas gavo už pardavimą aukcionuose 263 680,89 Lt. Dar gavo 75 748,30 Lt, tai yra 50 proc. lėšų, gautų už parduotą metalo laužą. Didžiausią dalį per 2010 metų tris ketvirčius gautos paramos sudarė iš JAV gautos atsarginės dalys, įkainotos 2 880 711,10 Lt.
Šaudmenų aukcione neparduosi
Ratuoto šlamšto Lietuvos kariuomenei dar pavyksta šiaip ne taip atsikratyti. Tačiau pasenusių, NATO šalyse nenaudojamų šaudmenų, sprogmenų bei ginklų aukcionuose nepardavinėsi. JAV departamentas skirs Lietuvos krašto apsaugos ministerijai (KAM) pusę milijono JAV dolerių, kad mūsų šalyje būtų sunaikinta iš vakarų valstybių labdaros būdu suaukota pasenusi amunicija bei sprogstamosios medžiagos.
Apie tai, kad JAV per Tarptautinį išminavimo ir paramos nukentėjusiems nuo minų fondą skirs 500 tūkst. JAV dolerių, krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę informavo JAV ambasadorė Ana Ders (Anne E.Derse). Už tuos pinigus bus apmokyti būsimi amunicijos likviduotojai, nupirkta reikalinga įranga bei sukurta infrastruktūra.
Už sutarties įgyvendinimą bus atsakinga kariuomenės logistikos valdyba.
Retorinis klausimas – kiek nereikalingo, pasenusio ir pavojingo sprogstančio šlamšto buvo padovanota Lietuvai, jei tam šlamštui likviduoti jau būtina organizuoti aukcionus ir kurti specialią infrastruktūrą? Ir Lietuva jau finansuojama iš fondo, skirto nukentėjusiesiems nuo minų.
Be to, dar reikia pridėti ir sovietmečio sprogmenis bei šaudmenis, kuriuos paveldėjo mūsų kariuomenė.
Tomas Balkus, Lietuvos kariuomenės vado atstovas spaudai, kapitonas:
Tiksli informacija apie turimus šaudmenis, sprogmenis ir ginkluotę nėra skelbiama. Visos Lietuvos kariuomenės taktinės ir logistinės paskirties transporto priemonės, esant poreikiui, gali būti naudojamos tiek Lietuvos Respublikos teritorijoje, tiek tarptautinėse operacijose. Tačiau Lietuvos kariuomenė siekia atitikti NATO Vienodo kuro koncepcijos reikalavimus, kuriais siekiama, kad skirtingų kariuomenių skirtingos transporto priemonės ir orlaiviai galėtų naudoti vieną kurą. Tai yra vienas iš daugelio pagrindinių reikalavimų įsigijant naujų transporto priemonių. Iš sovietinės kariuomenės buvo perimta daugiau nei 180 įvairiausių transporto priemonių (traktorių, lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir lengvųjų visureigių. Poreikio naudoti šias transporto priemones tarptautinėse operacijose kartu su NATO pajėgomis nėra. Tačiau jos dar naudojamos kai kurių kariuomenės padalinių pratybose, nes dar yra tinkamos naudoti. Per 10 pastarųjų metų Lietuvos kariuomenė aukcionuose yra pardavusi 900 įvairios įrangos ir technikos vienetų.
Olava STRIKULIENĖ
