Dominykas Vanhara. BREXIT padariniai – nauja finansų krizė?

Per Jonines pabudusi Europa buvo šokiruota – Didžioji Britanija, išvakarėse vykusiu referendumu sprendusi savo narystės Europos Sąjungoje ateitį, nusprendė pasirinkti BREXIT kelią ir išstoti iš Europos Sąjungos. Naujiena buvo pakankamai netikėta tiek pačiai Didžiajai Britanijai, tiek ir visai Europos Sąjungai. Tą įrodo kitą dieną po referendumo prasidėjusi panika akcijų biržose ir valiutų rinkose, investuotojų jau pavadinta „juoduoju penktadieniu“. Tiesa, rašant šį straipsnį, finansų rinkos jau spėjo iš dalies atsigauti. Vis dėlto, nepaisant jau spėjusių nurimti finansų rinkų, tampa akivaizdu, kad Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos sukels labai rimtus ilgalaikius padarinius. Juos pajus visa Europos Sąjunga ir jie bus itin aktualūs tiek mūsų tautiečiams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje, tiek ir Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei. Įsižeidusi Europa leis britams kentėti Karinga Europos Sąjungos vadovų retorika Britanijos atžvilgiu iš esmės patvirtina, kad ES vadovai yra nusiteikę leisti Britanijai pajusti visus skausmingus išstojimo padarinius. Paminėtina, kad viena svarbiausių Britanijos ekonomikos šakų yra jos finansų sektorius, kuris iki šiol būdavo vadinamas „vartais į Europos Sąjungos finansų rinkas“. Britanijos bankams ir finansų įstaigoms gyvybiškai svarbus ES garantuojamas laisvas prekių, paslaugų, asmenų ir kapitalo judėjimas, kuris reiškia, kad Britanijoje įsikūrę bankai gali be apribojimų teikti finansines paslaugas visoje Europos Sąjungoje. Jei po išstojimo iš ES Britanijai bus apribota laisva prieiga prie ES finansų rinkų, tai bus skaudus smūgis Britanijos ekonomikai. Netrukus po įvykusio referendumo kai kurie Londone įsikūrę bankai pareiškė, kad jei Britanijai, išstojus iš Europos Sąjungos, bus apribota ši teisė, jie yra pasiryžę perkelti savo būstines į kitas Europos Sąjungos šalis, kad išsaugotų galimybę laisvai teikti finansines paslaugas visoje ES rinkoje. Bet kuriuo atveju, po įvykusio BREXIT referendumo Britanija ir ES turėtų pradėti derybas dėl Britanijos išstojimo sąlygų, kadangi mažai tikėtina, jog Didžioji Britanija nuspręstų ignoruoti BREXIT referendumo rezultatus. Išstojimo mechanizmas būtų aktyvuotas Didžiajai Britanijai oficialiai pranešus Europos Sąjungai apie ketinimą išstoti iš bendrijos. Derybos dėl pasitraukimo iš ES turėtų trukti du metus, per kuriuos Britanija vis dar būtų Europos Sąjungos nare, tačiau šios derybos, kaip ir pats išstojimo mechanizmas gali užsitęsti ir kur kas ilgiau, kadangi pasitraukimo iš ES kelias dar nėra išbandytas. Būtent išstojimo derybų metu ir turi būti susiderėtos sąlygos, kuriomis Britanija pasitrauktų iš ES. Britanijai ir, iš dalies pačiai Europos Sąjungai, būtų palankiausia, kad Britanija po išstojimo gautų panašias sąlygas, kurias šiuo metu turi Norvegija, t.y. laisvą priėjimą prie ES rinkų, bet tuo pačiu įgyvendinant Europos Sąjungos teisę. Tačiau egzistuoja visa eilė priežasčių manyti, kad Britanijos pasitraukimo sąlygos nebus tokios priimtinos. Bet kuriuo atveju, viso Britanijos išstojimo metu galime tikėtis neramumų finansų rinkose, kadangi investuotojai labai rimtai vertina Britanijos išstojimo padarinius ir jų sukeltą riziką. Apie BREXIT sukeltas neigiamas pasekmes jau galėjo įsitikinti visi Jungtinės Karalystės gyventojai. Kitą dieną po įvykusio referendumo Britanijos svaras euro atžvilgiu smuko beveik 6 procentais, smukimą tęsė ir dar kitą prekybos sesiją. Dar įspūdingesnis buvo svaro smukimas JAV dolerio atžvilgiu, kuomet per dvi dienas nuo BREXIT referendumo rezultatų sužinojimo Britanijos valiuta JAV dolerio atžvilgiu smuko daugiau nei 11 proc. Tiesa, per paskutines kelias dienas Britanijos valiutos kursas stabilizavosi. Kokios galimos BREXIT pasekmės Lietuvai? Kalbant apie BREXIT, pirmiausia reikėtų išskirti galimus neigiamus padarinius. Visų pirma, Didžioji Britanija yra viena iš pagrindinių Europos Sąjungos šalių donorių, t.y. Britanija į Europos Sąjungos biudžetą sumoka daugiau, nei gauna. Lietuva priešingai – kol kas yra Europos Sąjungos šalis recipientė, kuri iš Europos Sąjungos gauna kur kas daugiau paramos, nei pati sumoka į Europos Sąjungos biudžetą. Jei Britanija pasitrauks iš ES ir jos išstojimo sąlygose bus sutarta, kad Britanija nebeprisidės prie ES biudžeto formavimo, ES biudžetas sumažės, o tai tuo pačiu reikš ir mažesnę Europos Sąjungos paramą Lietuvai. Negana to, Didžioji Britanija buvo viena populiariausių valstybių, į kurias emigruodavo Lietuvos emigrantai. Ženkliai smukus Britanijos svaro vertei, turėtų sumenkti Lietuvos emigrantų piniginės perlaidos į Lietuvą, kurios buvo labai svarbi paskata Lietuvos ekonomikai. Dėl Brexit gali nukentėti jaunimas Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos riziką turėtų įvertinti ir jaunimas, ketinęs savo studijoms pasirinkti Didžiosios Britanijos universitetus. Jungtinė Karalystė taiko diferencijuotą mokestį už mokslą Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių piliečiams. Jei derybos dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos komplikuosis, egzistuoja rizika, kad studentams iš Lietuvos bus pritaikytas mokestis kaip trečiųjų šalių piliečiams, o tai gerokai pabrangintų mokestį už studijas Britanijos aukštosiose mokyklose. Jei Britanijai nepavyks išsiderėti laisvos prieigos prie Europos Sąjungos rinkos, tai sukeltų neigiamas pasekmes Britanijos ekonomikai, kadangi ne tik Britanijos bankai ar finansų įstaigos, bet ir kitos įmonės svarstytų persikelti į kitas Europos Sąjungos šalis, kad gautų teisę naudotis Europos Sąjungos teikiamomis laisvo prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimo galimybėmis. Tai neigiamai paveiktų Didžiosios Britanijos ekonomiką, sumažintų darbo vietų skaičių, sumažėtų darbo užmokestis Britanijos darbuotojams, tuo pačiu gali mažėti ir Lietuvos emigrantų šioje šalyje pajamos, susiaurėtų galimybės jiems susirasti darbą. Kita vertus, tai gali atpiginti pragyvenimo kaštus šioje šalyje. Be to, BREXIT pasekmės bei šio referendumo sukeltas politinis neapibrėžtumas jausis ir pasaulio finansų rinkose. Tai bus papildomas rizikos veiksnys, kurį vertins investuotojai visą Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos laikotarpį. Britai gali sukelti finansų krizę Jei derybos dėl išstojimo komplikuosis ar taps aišku, kad Britanijos išstojimo sąlygos bus tokios, kad neigiamai paveiks tiek Britaniją, tiek ir Europos Sąjungą, investuotojai gali imti pardavinėti savo turimus finansinius ar kitus aktyvus. Jei pasaulio ekonomikoje atsiras ir daugiau neigiamų naujienų ar rizikos veiksnių. Pavyzdžiui, problemų su Kinijos ekonomika ar jos skolų lygiu, problemų Švedijos nekilnojamojo turto rinkoje, neigiamų ekonomikos naujienų iš JAV, tai gali netgi sukelti ir finansų rinkų krizę, kuri ilgainiui gali pasijausti ne tik finansų rinkose, bet ir realioje ekonomikoje. Dėl šios priežasties siūlyčiau visiems, artimiausiu metu ketinantiems investuoti dideles pinigų sumas ar, pvz., įsigyti nekilnojamojo turto, atidžiai sekti naujienas iš finansų rinkų ir įvertinti tokią riziką. Krizė finansų rinkose per gana trumpą laiką gali paveikti ir nekilnojamojo turto rinką ir sumažinti nekilnojamojo turto kainas. Nepaisant neigiamų aplinkybių, Lietuva gali turėti ir nemažai naudos dėl Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos. Didžiausia galima nauda Lietuvai būtų pritraukti iš Jungtinės Karalystės pasitraukti ketinančias įmones steigtis Lietuvoje. Dar Kubiliaus vyriausybės pritraukti užsienio finansų įstaigų paslaugų centrai parodė, kad Lietuva dėl kvalifikuotos darbo jėgos ir mažesnių veiklos sąnaudų yra net labai patraukli užsienio investuotojams. Iš asmeninės profesinės patirties galiu pasakyti, kad šiuo metu yra jaučiamas padidėjęs susidomėjimas iš įvairių šalių finansų įstaigų Lietuvos jurisdikcija. Lietuva įvairioms finansų įstaigoms yra patraukli tiek tuo, kad, kaip Europos Sąjungos šalis, turi laisvą prieigą prie ES finansų rinkų, tiek ir tuo, kad Lietuvoje yra daug reikalingos kvalifikuotos darbo jėgos, adekvatūs finansų įstaigos išlaikymo kaštai, protingas teisinis finansų įstaigų veiklos reglamentavimas. Mažės emigrantų Lietuva taip pat gali turėti nemažai naudos dėl to, kad, įvykus BREXIT, turėtų sumažėti emigracija iš Lietuvos, o jau išvykę emigrantai gali pradėti grįžti į Lietuvą. Tai gali pradėti jaustis jau dabar, kadangi BREXIT sukeltas Britanijos svaro kurso kritimas daro emigraciją į Didžiąją Britaniją, kuri visuomet buvo viena populiariausių lietuvių emigracijos kryčių, nebe tokią finansiškai patrauklią. Savo ruožtu, mūsų tautiečiai, jau emigravę į Didžiąją Britaniją, gali neigiamai jausti ne tik svaro kurso kritimą, bet ir teisinį neapibrėžtumą dėl savo pačių teisinio statuso šioje šalyje, Britanijai išstojus iš Europos Sąjungos. Tokiu būdu mūsų tautiečiai, jau anksčiau nusprendę emigruoti į Jungtinę Karalystę, gali apsvarstyti visus „už“ ir „prieš“ bei pasirinkti grįžti atgal į Lietuvą. Taigi, nors šiandien BREXIT pasekmės dar nėra iki galo aiškios, tačiau Lietuva nuo pat pradžių turėtų sumaniai naudotis šiuo procesu ir stengtis iš jo gauti kiek įmanoma daugiau naudos. Lietuvos valdžia turėtų iš karto nuspręsti būti matoma šiame procese tiek kviečiant pradėti veiklą Lietuvoje iš Britanijos nusprendusias pasitraukti įmones, tiek ir kviečiant sugrįžti Lietuvos emigrantus namo.