Loreta Mickevičienė, viename Kuršėnų miesto vaikų darželyje dirbanti auklėtoja, S. Anglickio pagrindinės mokyklos koridoriumi ėjo į joje organizuojamą metodinį pasitarimą. Prie klasės durų bestovįs verkiantis jos ketvirtokas sūnus. Pirmiausia moteris pamanė, jog kažkas įvyko tarp jo ir draugų.
Paklaustas, kas atsitiko, Aivaras atsakė: „Man direktorė nutempė ausį“. Ausis buvo labai paraudusi.
Aiškintis nebebuvo kada, reikėjo skubėti į pasitarimą.
Jam pasibaigus, po trijų valandų, L. Mickevičienė nuėjo pas sūnų. Jo ausis buvo ištinusi, raudonai mėlynos spalvos.
Mama susitiko su sūnaus klasės auklėtoja. Ji šio įvykio nematė, bet išsiaiškino pasikalbėjusi su vaikais.
Berniukas laikė duris
Per pertrauką Aivaras sėdėjo prie stalo ir piešė. Kitas berniukas išdykaudamas jam trukdė. Šis pasierzinimas baigėsi tuo, kad vaikai vienas kitą ėmė gaudyti.
Draugui išbėgus į koridorių, Aivaras, likęs klasėje, ėmė už rankenos laikyti duris, kad jis neįeitų.
Staiga berniukas pajuto, jog kažkas duris ėmė traukti daug stipriau, negu iki šiol, — taip, kad jis nebegalėjo išlaikyti. Durys prasivėrė, ir įėjo mokyklos direktorė.
Ji, nei paklaususi, kas čia dedasi, nei aiškinusis, griebė berniukui už ausies.
Ketvirtokai klasės auklėtojai parodė, kas klasėje vyko per tą pertrauką. Sakė, kad berniuko galva lakstė į visas puses.
Įžeidė direktorės tonas
Nuskriausto berniuko mama nuėjo pas mokyklos direktorę Danutę Lotiukienę pasiaiškinti, kodėl ji taip pasielgė.
L. Mickevičienės teigimu, direktorė jai paaiškinusi: „Aš buvau transo būsenoje (D. Lotiukienė vėliau tvirtins sakiusi “efekto būsenoje“, red. past.), aš net nepajutau, kaip tai padariau“.
L. Mickevičienė sako supratusi, jog tai, kad tampomos klasės durys, direktorė pamatė grįždama po kažkokio nemalonaus mokyklos įvykio.
Ketvirtoko mamą ypač įžeidė mokyklos vadovės tonas: „Ką norit, tą darykit. Galiu atsiprašyti, gal aš ir negerai padariau, eikit į teismą, kur norit, ten kreipkitės“ (šiuos žodžius L. Mickevičienė direktorei priminė dalyvaujant žurnalistui, — red. past.).
„Ar čia pedagogo, mokyklos vadovo atsiprašymas?“, — stebisi moksleivio mama.
Anot L. Mickevičienės, sūnui namuose netampomos ausys, o čia svetimas ims tampyti. Tuo labiau, kad jos sūnus ramaus būdo, ne neklaužada, už mokslą ir elgesį mokykloje vien giriamas.
Mokyklos vadovės įskaudinta mama kreipėsi į „Šiaulių kraštą“.
Mokyklos vadovės nėra
L. Mickevičienei ir žurnalistui tą pačią dieną, kovo 15-ąją, nuvykus į S. Anglickio pagrindinę mokyklą, sekretorė pranešė, kad direktorė išvykusi. Mokykloje apsilankiusių kitą dieną laukė žinia, kad ji serga.
Po kelių dienų vėl tas pats paaiškinimas: direktorės nėra.
Paskambinus D. Lotiukienei telefonu, ji tepasakė viena: „Kai aš sergu, su žurnalistais nebendrauju“.
Beliko skambinti Gintautui Sinickui, Šiaulių rajono Savvialdybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui, — gal jis gali pakomentuoti Kuršėnų S. Anglickio pagrindinės mokyklos direktorės elgesį?
Paaiškėjo, kad apie tai, kas įvyko šioje mokykloje, vedėjas sužinojo tik dabar, iš žurnalisto.
L. Mickevičienė dėl D. Lotiukienės elgesio į Švietimo ir sporto skyriaus vedėją kreipėsi raštu.
Peržengta riba
Užvakar (trečiadienį) mokyklos direktorė D. Lotiukienė jau buvo darbe, su ja susitiko L. Mickevičienė ir „Šiaulių krašto“ žurnalistas.
Paklausta, ar, jos nuomone, ji teisingai pasielgė su moksleiviu tampydama jam ausis, D. Lotiukienė atsakė: „Žinoma, kad ne. Aš prisipažįstu, kad peržengiau ribą“.
Direktorės teigimu, ji tuo metu nežinojusi, ką daranti: „Situacija yra tokia, kad dirbant mokykloje, dabartinėje dirbant mokykloje, kada stresinėje situacijoje bet kuris dirbantis pedagogas, nesvarbu, ar mokytojas, ar direktorius, kada jis nuolat susiduria su stresinėmis situacijomis, ir kai su tomis stresinėmis situacijomis susiduri kasdien, ir tos stresinės situacijos kelios per dieną, žmogus gali nebepakelti įtampos ir jis gali palūžti.“
L. Mickevičienė direktorei priminė, kad tada, tuoj po įvykio, ji nebuvo linkusi pripažinti savo kaltės, — „jūs nesugebėjote nugalėti savo arogancijos“ (D. Lotiukienė: “Nebuvo jokios arogancijos“). Anot mamos, ji tenorėjusi vieno nuoširdaus žodžio, bet jo neišgirdusi.
„Aš sakau tai vėl: tai tęsėsi mano būsena“, — savo elgesį aiškina direktorė.
D. Lotiukienės teigimu, ji tą dieną išvyko į Šiaulius, o grįžus namo įvyko nervinis priepuolis, buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.
Paaiškinimai mamos nenuramino
Tačiau jeigu žmogus, dirbantis su vaikais ir apskritai su žmonėmis, nebegali kontroliuoti savo elgesio, ar jis neturėtų suabejoti, kad galbūt sėdi ne savo rogėse?
„Mano vienas iš galimų sprendimų — pasibaigus šiems mokslo metams nebedirbti“, — atsakė D. Lotiukienė.
Direktorės aiškinimai L. Mickevičienės nenuramino.
Mama apgailestauja dėl savo didelio užimtumo vaiko nenuvedusi pas gydytoją, — jo ausis iki šiol labai jautri. Berniukas bijojo eiti į mokyklą.
„Kaip jam paaiškinti tą situaciją? Kad ten niekas netampys? Aš nesu tuo tikra“, — sako L. Mickevičienė.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo G. Sinicko įsakymu sudaryta komisija vakar (ketvirtadienį) buvo atvykusi į S. Anglickio pagrindinę mokyklą tirti šio įvykio.
Algimantas Brikas
"Šiaulių kraštas"
