• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto (toliau NT) kainų šuolio?

Į rinką galintys sugrįžti II pakopos pensijų fondų pinigai kelia vis daugiau diskusijų – dalis gyventojų juos svarsto panaudoti būsto įsigijimui. Tai galėtų reikšmingai padidinti būsto pirkėjų aktyvumą, tačiau kartu kyla klausimas, ar papildomi pinigų srautai nesukels dar vieno nekilnojamojo turto (toliau NT) kainų šuolio?

REKLAMA

Apie tai, kaip pensijų fondų pinigai gali paveikti būsto kainas ir visą NT rinką, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis ir „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Kas keisis NT rinkoje?

Kas gali keistis NT rinkoje, kalbant apie pradinio įnašo mažinimą, kuris mažėja iki 10 proc., ir gyventojų pinigus, kuriuos galės žmonės pasiimti iš pensijų antrosios pakopos?

REKLAMA
REKLAMA

A. Avulis: Visos šios sąlygos, apie kurias jūs kalbėjote, be abejo turės tam tikros įtakos. Bus kažkiek aktyvesnė rinka. Norėčiau pažymėti, kad NT rinka, ypač kalbant apie būstą, buvo labai aktyvi ir praeitais metais. Praeitų metų rezultatai: Vilniuje buvo parduota beveik 6 tūkst. butų. Per paskutinį dešimtmetį geresni pardavimai buvo tik po „pandeminiais“, 2021, metais. Nereikėtų labai dramatizuoti tų sąlygų, apie kurias jūs kalbėjote, nes rinka jau sureagavo praeitais metais. Dabar ji įgaus, galbūt, dar didesnį pagreitį, galbūt dar lengviau ir daugiau bus visko.

REKLAMA

Nors kainos kyla, bet manau, kad viskam yra lubos ir ribos. Vilniuje vidutinė parduodamo naujos statybos būsto kaina artėja prie 4 tūkst. eurų. Tai tikrai labai aukšta kaina. Tokiomis kainomis būstai parduodami Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, visoje Europoje. Mes su pardavimo kainomis pasivijome išsivysčiusias Europos šalis ir toliau tos erdvės augti kainoms aš nelabai matau. Juo labiau, kad yra pakankamai didelė pasiūla.

REKLAMA
REKLAMA

Jūs užsiminėte apie skaičius, išties praėjusieji metai buvo rekordiniai. Jūs paminėjote, kad turite sausio mėnesio duomenis dėl NT rinkos. Ką matome iš tų skaičių?

A. Avulis: Šiai dienai turime beveik 700 pardavimų Vilniuje ir tai yra geriausias rezultatas per paskutinius, kokius, penkis metus. Sausis, apskritai, būna šiek tiek aktyvesnis. Po kalėdinių, naujametinių švenčių žmonės pradeda naują gyvenimo etapą ir pirkimus. Praeitais metais sausis irgi buvo gana aktyvus. Pats sausis praeitais metais buvo rekordinis mėnuo, per kurį daugiausia parduota būsto Vilniuje. Šiemet vėl kartojasi ta pati tradicija tik dar daugiau nei praeitais metais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Manau, kad tokie visi mėnesiai nebus. Kaip rodo patirtis, vasario mėnesį ir toliau truputį atslūgsta pardavimai. Pirmas mėnesis iš tikrųjų parodė, kad rinkoje niekas nesnaudžia ir visus kaitina žinios, kad prasidės pensijų pinigai, bus sumažintas pradinis įnašas. Kai kurie žmonės, kurie šiandien turi galimybę pirkti, jie nelaukia, nes mano, kad, kai įsigalios naujos taisyklės, bus daugiau perkančių. Gali būti, kad kainos dar pakils. Lūkestis, kad kainos gali kilti, tam tikrą dalį pirkėjų šiek tiek motyvuoja pirkti greičiau ir tai matome rezultatuose.

REKLAMA

Kodėl NT rinkoje stagnacija?

Iš gyventojų galima išgirsti, kad skelbimuose truputį jaučiama stagnacija su NT rinka, sako, kad nelabai yra kažko naujo. Ar gali būti, kad čia vyksta tam tikras žaidimas: visi laukia to balandžio mėnesio, kai jau paaiškės, kiek pinigų ateina, kiek jų pasiėmė, ir tada dar augins tas kainas?

A. Avulis: Noriu pasakyti, kad bent jau Vilniuje yra pakankamai didelė konkurencija ir parduodame daugiausiai būstų, bet mes turime tik 10-11 proc. rinkos. Konkurencija tikrai labai didelė, bet mes pastebime, kad dalis kompanijų laukia, jie neskuba pardavinėti ir didinti pasiūlą. Jie laukia, kai kainos bus aukščiausiame lygmenyje. Tada išeis ir pateiks pasiūlymus įsigyti būstą, bet čia gali įvykti visaip. Nebūtinai kainos visą laiką ir kils.

REKLAMA

Vidutinio būsto kainą už kvadratinį metrą Vilniuje yra 4 tūkst. eurų. Tai yra labai daug. Juo labiau, kad mes parduodame be apdailos. Jeigu pasižiūrėsime, vienam kvadratui, reikia skirti dar kokius 600 ar 800 eurų. Tai vidutiniškai vienas kvadratinis metras kainuoja 5 tūkst. eurų. Už tokią kainą galima nesunkiai nusipirkti butą bet kokioje aplinkinėje šalyje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ką rodo tokios kainos už kvadratinį metrą ir ką gali pakeisti dabartiniai pokyčiai NT rinkoje?

N. Mačiulis: Kaip ir sakė Arvydas – jau viską pakeitė. Kadangi finansų ir NT rinkose yra racionalūs veikėjai, kurie mato ateinančius pokyčius ir užbėga įvykiams už akių, Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad praėjusiais metais daugiau negu trečdalis sandorių buvo investiciniai. Tai reiškia, kad ne pirmas būstas yra perkamas, kurį planuoja nuomoti arba, turbūt, parduoti už didesnę kainą. Čia, mano nuomone, nebuvo labai gera komunikacija.

REKLAMA

Pavyzdžiui, Lietuvos banko paskelbimas, kad už metų bus galima skolintis daugiau. Visiems suformuojamas lūkestis, kad už metų bus daugiau pirkėjų. Visi mano, kad reikia dabar rezervuoti butus, nusipirkti juos ir tada po metų tiems, kurie galės pasiskolinti daugiau, butus pasiūlys už didesnę kainą. Padarė visiškai meškos paslaugą. Finansų rinkoje yra toks posakis: „Pirk gandus, parduok faktus.“ Tai tuos gandus, lūkesčius apie pensijų pinigus, visi perka ir užsiperka.

REKLAMA

Turbūt, Arvydas gali paliudyti, kad rezervuoja ne po vieną butą, o po du. Net neplanuoja perimti nuosavybės. Vėliau tas rezervacijas perparduoda. Tikrai spekuliacijų, trumpalaikių investicijų yra padaugėję. Dienos pabaigoje dėl to jauna šeima, jauni pirkėjai, kurie nori įsigyti, visiškai nelaimi. Jie turės skolintis daugiau ir įsigyti brangesnius būstus už padidėjusias kainas, kurios padidėjo daugiau, negu atlyginimai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai nėra gera tendencija. Žinoma, mes šiemet matysime, galbūt, ne tokį klestėjimą, kokio yra tikimasi. Estijos pavyzdys rodo, kad dalis tų pinigų nukeliavo į būsto rinką. Taip nebus, kad milijardai staiga stovės eilėje balandį nuo ryto prie vystytojų durų ir lauks, kada pasiūlys daugiau. Tikrai taip nebus. Atsiras suvokimas, kad, galbūt, ne visai tvarus yra tas vystymas.

REKLAMA

Šiaip jau Estijos patirtis labai nedžiugina. Taip, jie turėjo turto klestėjimą. Beje, 2021 metais visose šalyse buvo NT klestėjimas, pas mus irgi rekordiniai metai. Po to pas juos pakilo kainos į tokį lygį, kad įperkamumas labai sumažėjo. Jie dar dabar turi pirminę rinką, kuri yra visiškai neatsigavusi. Kaip nukrito 2022 metais, pakilus palūkanoms, taip ir dabar –dugne. Didžioji dalis sandorių yra antrinėje rinkoje.

LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Visi atsiėmę po 2000 eurorublių puls pirkti nekilnojamąjį turtą.
Vilniuj kainos jau 5000 už 1 metrą darosi vidurkis,tai ką čia nusipirks iš to fondo gavę-3 kvadratus ??? Šitoj valstybėj gyvent neįmanoma
būti mačiulis,kad gavęs kelias štukes prisipirktum namų ir butų!?
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų