Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotas naujos redakcijos Pilietybės įstatymo projektas ir nutarimo projektas, kuriuo dėl kai kurių šio įstatymo nuostatų Seimui siūloma kreiptis į Konstitucinį Teismą.
Pasak projektus įregistravusio Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Stasio Šedbaro, Konstitucinis Teismas galėtų išsakyti savo nuomonę dėl kai kurių Pilietybės įstatymo nuostatų. "Priėmus naują įstatymą, iki jam įsigaliojant, Konstitucinis Teismas galėtų pasakyti savo nuomonę, kad Seimas nepadarytų klaidos", - Eltai sakė S. Šedbaras.
Jeigu Seimas pritartų, Konstitucinio Teismo būtų prašoma ištirti, ar Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas, kuriame nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, jeigu jis "yra lietuvių kilmės asmuo, išvykęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę", neprieštarauja Konstitucijai. Joje nustatyta, kad "išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis".
"Kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkte nustatytas teisinis reguliavimas nesudaro teisinių prielaidų plisti dvigubai pilietybei, t. y. šiuos dvigubos pilietybės atvejus traktuoti ne kaip ypač retą išimtį, bet kaip paplitusį reiškinį", - sakoma nutarimo projekte.
Konstitucinio Teismo taip pat prašoma ištirti, ar Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punktas neprieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad "žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu".
"Kyla abejonių, ar Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 7 straipsnio 5 punkto nuostata suformuluota dvigubos pilietybės draudimo išimtis neįtvirtina nevienodos (diskriminuojančios) asmens teisinės padėties pagal jo etninę kilmę, nepažeidžia konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo, nes dvigubos pilietybės draudimo išimtis taikoma tik tiems lietuvių kilmės asmenims, kurie išvyko iš Lietuvos Respublikos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę", - sakoma nutarimo projekte.
Jame pažymima, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas reiškia žmogaus prigimtinę teisę būti traktuojamam vienodai su kitais, įtvirtina formalią visų asmenų lygybę, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai, neleidžia asmenų diskriminuoti ir teikti jiems privilegijų.
Kreipimosi į Konstitucinį Teismą iniciatoriai mano, kad šis principas būtų pažeistas tuo atveju, kai tam tikri asmenys, palyginti su kitais, būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
