Kaip skelbta anksčiau, Vyriausybė numatė atvejus, kai mokyklos šiais mokslo metais gali nesilaikyti reikalavimo III ir IV gimnazijų klasėse turėti po 21 mokinį. Ši taisyklė nebūtina, jei praėjusių mokslo metų pradžioje atitinkamos mokyklos 8 klasėje ir I arba II gimnazijos klasėje buvo ne mažiau kaip po 21 mokinį. Taip pat, jei savivaldybės taryba šioms ugdymo įstaigoms skiria pakankamą finansavimą, kuris atitiktų valstybės skiriamą biudžetą 21 moksleivį turinčioms klasėms. Šiuos kriterijus atitinkančios ir šiais mokslo metais mažesnes nei numatyta klases sudarančios ugdymo įstaigos turės surinkti nuo 12 iki 20 mokinių.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos nario Z. Balčyčio pasirašytame rašte akcentuojama, jog Šilutės rajono savivaldybės taryba leido šiuos kriterijus atitinkančiai Vainuto gimnazijai rinkti vienuoliktą klasę.
„Šilutės r. Vainuto gimnazija 2023 m. rugsėjo 1 dieną turėjo atitinkamai 34 +18+21 mokinius. Vienos klasės vidurkis 2023 m. rugsėjo 1 dieną buvo ne mažesnis kaip 21 mokinys. Šilutės rajono savivaldybės Taryba klausimą dėl mokymo lėšų gimnazijai skyrimo svarstys artimiausiu metu“, – dėstoma pareiškime.
Anot parlamentaro, švietimo, mokslo ir sporto ministrės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės pasirašytas raštas, neleidžiantis Šilutės r. Vainuto gimnazijai rinkti III gimnazijos klasės yra diskriminuojantis.
Pareiškime teigiama, kad šios gimnazijos III klasės moksleivių neregistravimas Mokinių registre gali turėti itin sunkių pasekmių, mat formaliai jie laikomi nesimokančiais. Todėl Z. Balčytis teismo prašo įpareigoti registruoti III gimnazijos klasę minėtoje Šilutės r. mokykloje.
„Įpareigoti ŠMSM įregistruoti Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasę Mokinių registre iki bus išnagrinėta ši byla. Netaikius šios užtikrinimo priemonės, gali susidaryti situacija, kai Šilutės rajono Vainuto gimnazijos III gimnazijos klasės gimnazistams nebus leista baigti III gimnazijos klasės“, – dėstoma pareiškime.
Parlamentaras taip pat prašo ištirti, ar ministrės pasirašytas įsakymas atitinka Vyriausybės priimtus nutarimus dėl mokyklų tinklo.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: mokyklos ir jos skyriaus moksleiviai yra atskiri vienetai
Savo ruožtu ministrė tikina, kad pareiškime mokyklos ir jos skyriaus moksleivių skaičius pateikiamas kaip bendras. Visgi, anot jos, dėl gaunamo finansavimo šie skaičiai turėtų būti traktuojami kaip atskiri vienetai.
„Jie, kaip Vainuto gimnazija, neturi 21 moksleivio, bet traktuoja, kad su skyriumi jau turėtų. Nutarime tokios mokyklos specifiškai nėra aprašytos. Tačiau mokykla su skyriumi gauna atskirą finansavimą, todėl traktuojama, kad jie vis tiek yra atskiri dariniai, nepaisant to, kad administracija yra bendra“, – Eltai teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Jeigu kreipėsi, vadinasi, kad išaiškins. Savo ruožtu papildomo vertinimo nedarėme. Tik, kaip ir minėjau, svarstėme, kad mokykla ir skyrius yra juridiškai vienas, tačiau du daiktai, gaunantys atskirus finansavimus“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad Vyriausybė dar 2021 m. pritarė nuostatai, kad gimnazijose turi būti bent 21 vienuoliktokas.
Šio reikalavimo neįvykdžiusiose ugdymo įstaigose 11 klasės nebebūtų sudaromos.
Išlieka ir anksčiau galiojusi nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.
Visgi, ministerija numato išimtis tautinių mažumų mokykloms, mokyklų skyriams, jungtinėms gimnazijos ir gimnazijos, kurios yra vienintelės visoje savivaldybėje. Tarp jų – Neringai ir Birštonui.
Tuo metu pradiniame ir pagrindiniame ugdyme mažiausias leistinas moksleivių skaičius – 8.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
