Lietuva Liuksemburge stabdys klausimo dėl ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties svarstymą, jeigu nebus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus.
Tačiau užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pripažino, kad Vyriausybėje ketinami žengti žingsniai nėra apsvarstyti ir sulaukę pritarimo. Tam nepritaria ir ES pirmininkaujanti Slovėnija, rašo „Verslo žinios“.
„Kalbėdamas telefonu su Slovėnijos užsienio reikalų ministru, pasakiau, kad jei klausimas bus įtrauktas, mes paprašysime jo nesvarstyti. Tai bus atvira konfrontacija ir su pirmininkaujančia šalimi, ir su kitomis šalimis, kurios mano, jog reikia tvirtinti mandatą“, - kalbėjo P.Vaitiekūnas.
Pasak jo, balandžio 28-29 dienomis vyksiančiame ES Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos (BRIST) posėdyje Lietuva sieks išbraukti klausimą dėl mandato suteikimo pradėti ES ir Rusijos derybas dėl naujos bendradarbiavimo sutarties. Šį klausimą, pasak jo, į posėdžio darbotvarkę ketina įtraukti ES pirmininkaujanti Slovėnija.
Tačiau Lietuva yra pateikusi keturias deklaracijas, jose išdėstė reikalavimus, kurie turėtų tapti sudedamąja mandato dalimi. Tai - garantijos dėl energetinio saugumo, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas, teisinės pagalbos teikimas tiriant Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrado srityje bei dėl Rusijos įsipareigojimų vykdymo.
Anksčiau savo pavardės nenorėjęs atskleisti Lietuvos diplomatas BNS teigė, kad Lietuvai daromas spaudimas nevetuoti derybų su Rusija, o už to slypi noras įsiteikti besikeičiantiems Kremliaus vadovams.
„ES tiesiog nori įteikti dovaną naujajam prezidentui Dmitrijui Medvedevui ir nueinančiam Vladimirui Putinui, nesirūpindama, į kieno rankas tą dovana teikia. Rusijos UR ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę atvyks į Liuksemburgą tos dovanos pasiimti“, - BNS penktadienį sakė aukštas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas.
Diplomatas darkart priminė Briuselio deklaruojamus solidarumo principus ir tvirtino, kad Vilnius nori matyti ES kalbančią energetiniais klausimais vienu balsu, konstruktyviai ir remiantis jau egzistuojančiomis teisinėmis normomis. Taip pat, jo teigimu, neturi būti užmirštas įšaldytų konfliktų sprendimas.
„Dar yra laiko, mes norime derėtis, tačiau jei bus einama tokiu principu, mes nesitrauksim nė per centimetrą. Mes esame maža, bet vis dėlto ES šalis“, - sakė URM pareigūnas.
Lietuvai taip pat kliūva, kokiu tonu ES kalba su „naujos kokybės santykių“ siekiančia Rusija ir kitomis posovietinėmis - ypač Pietų Kaukazo - šalimis.
„Tai yra dvigubi standartai, vadinamoji „Russia first“ (pirmiausia Rusija) politika, visiškai negalvojant apie tarptautinių įsipareigojimų vykdymą, t.y. kaip juos vykdo Kremlius“, - pastebi Lietuvos atstovas.
Lietuva, pasak P. Vaitiekūno, neblokuoja pačių derybų, nes sutartis esą yra reikalinga.
Lietuvos poziciją prieštarauti naujos sutarties tarp Rusijos ir Europos Sąjungos pasirašymui Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmasis pavaduotojas Leonidas Sluckis pavadino politiniu šantažu bei išreiškė viltį, kad sutarimą padės pasiekti naujas Rusijos ambasadorius Vilniuje.
