REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Atėjus vasariškiems karščiams lietuviai pradeda deginimosi sezoną. Gydytojai primena, kad tai gali būti labai pavojinga. Mat išsiilgę saulės ir per ilgai užsibuvę atokaitoje galime gauti ne tik gražų įdegį, bet ir odos alergijas ar kitas ligas.

Atėjus vasariškiems karščiams lietuviai pradeda deginimosi sezoną. Gydytojai primena, kad tai gali būti labai pavojinga. Mat išsiilgę saulės ir per ilgai užsibuvę atokaitoje galime gauti ne tik gražų įdegį, bet ir odos alergijas ar kitas ligas.

REKLAMA

Vilnietė Rasa su drauge Diana pradeda deginimosi sezoną. Moterys sako, kad pagaliau atėjus vasariškiems orams norisi rusvesnės odos. Tiesa, dabar jos tepasi kokosų aliejumi, saugosi, kad nenudegtų.

„Aš tokia baltaodė, kad aš iš karto jaučiu. Tai nelaukiu, kol sudegsiu, bet iš karto jau rūpinuosi savo oda tikrai tikrai“, – sako Rasa.

Visgi geriausia apsauga, moters teigimu, ne kremai ar aliejai, o tiesioginių saulės spindulių vengimas vidurienį.

„Visada deginuosi iki pietų ir tada jau nuo trečios valandos“, – tikina moteris.

Tokiam Rasos elgesiui pritaria ir gydytojai. Profesorės Matildos Bylaitės-Bučinskienės teigimu, didžiausia apsauga nuo saulės keliamų grėsmių – vengti tiesioginių spindulių vidurdienį.

REKLAMA
REKLAMA

„Dvyliktą, pirmą, antrą saulė yra labai stipri. Tai svarbu ne tik odai, nes gresia nudegimas, stiprus gali būti nudegimas, kurį pajausim tik vakare. Dar jei būname tiesioginiuose saulės spinduliuose, gali būti dar ir šilumos smūgis“, – sako dermatovenerologė Matilda Bylaitė-Bučinskienė.

REKLAMA

Didžiausia deginimosi grėsmė, jos teigimu, odos vėžys. Lietuvoje kasmet jis diagnozuojamas 1800 žmonių.

Be to deginantis saulėje didėja nudegimų rizika, gali paūmėti Herpes virusas, greičiau sensta oda, po buvimo saulėje gali pradėti berti ir niežtėti odą. Dalį ligų rizikos gali sumažinti apsauginis kremas. Jį patariama tepti 20 minučių iki išėjimo į lauką ir kas pora valandų tepti pakartotinai.

„Rekomenduojame, kad apsauga būtų pakankamai didelė, kūno odai reikėtų 30 SPF būtinai, o veidui, plaštakoms, dekolte, viršugalviui, ausims, nosies sričiai reikėtų tada 50 SPF“, – aiškina medikė.

REKLAMA
REKLAMA

Profesorės teigimu, apklausos rodo, jog apsauginį kremą naudoja tik kas penktas lietuvis. Visgi net ir naudojant apsauginį kremą vėžio rizika nedingsta. Tačiau šios grėsmės, panašu, gąsdina ne visus paplūdimio ir karštų orų mėgėjus.

„Niekaip nesisaugau, jokių priemonių nereikia kažkaip. Tai žinoma, būna, oda nusilupa, bet nieko tokio“, – sako saulės voniomis besimėgaujantis žmogus.

„Išvažiuoju kažkur į šiltus kraštus kovo mėnesį ir ten truputį pasideginu, kad oda turėtų atspalvį“, – tikina kita saulės mylėtoja.

Pasak profesorės Matildos Bylaitės-Bučinskienės, ypač pavojinga saulė mūsų tautiečiams yra vos prasidedant vasarai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Oda yra visiškai be pigmento apsaugos pavasarį, ji yra mažai gavusi saulės. Per vasarą mes jau šiek tiek įrustame ir tas įrudimas, odos spalvos pokyčiai jie lemia, kad jau melanocitai, pigmentinės ląstelės, skleidžia pigmentą ir apsaugo mūsų odą nuo gilesnių pažeidimų“, – aiškina medikė.

Gydytoja sako, kad savo pacientams pataria visai nesideginti. Tačiau, jei visgi žmogus nori, svarbu tą daryti pamažu, iš pradžių tiesioginiuose saulės spinduliuose būti iki valandos, kol oda įgaus gelsvą atspalvį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų