Klaipėdos universiteto dėstytojai su nostalgija prisimena prieš porą trejetą metų buvusį laikotarpį, kai buvo kone užpilti darbdavių prašymais rekomenduoti studentus, kuriuos galėtų įdarbinti. Dabar darbą susiranda tik patys apsukriausi, gabiausi studentai. Jaunuoliai, ypač magistrantai, darbo vietas taip brangina, jog dėstytojai, kuriems savo ruožtu svarbu neprarasti studentų, priversti paskaitas skaityti vakarais.
Anot Klaipėdos universiteto (KU) dėstytojų, dirbančių studentų - ne tiek ir mažai.
"Bent dalį darbo dienos dirba dauguma III-IV kurso studentų", - teigė KU Gamtos ir matematikos fakulteto (GMF) Informatikos katedros dėstytoja Dalia Baziukaitė.
"Negaliu pasakyti tikslaus skaičiaus, bet tikrai daugiau kaip pusė mūsų katedros studentų dirba nuo trečio kurso", - sakė GMF Ekologijos katedros vedėja Dalia Ambrazaitienė.
Tuo metu Sveikatos mokslų fakulteto dekanas Artūras Razbadauskas tvirtino, kad šiame fakultete dirbančiųjų studentų skaičius neviršija 15 proc.
Į paskaitas - vakare
D. Baziukaitė teigė, kad šiandien jaunuoliams itin svarbu išlaikyti darbo vietą, tad jei darbdavys nesuteikia lankstaus darbo grafiko, pradeda kentėti studijų rezultatai.
"Nesvarbu, kad dauguma dirba pagal specialybę - programuotojais ir panašiai. Studijų dalykai, kurie sutampa su tuo, ką jie daro darbe, sekasi gerai, bet kitos disciplinos kenčia. Nes kai išeini dirbti, dirbi siauroje srityje, o bakalaurai studijuoja daug platesnių, bendro pobūdžio dalykų", - kalbėjo D. Baziukaitė, pažymėjusi, kad dauguma jaunuolių dėl sudėtingos finansinės situacijos atiduoda prioritetą darbui.
Anot Ekologijos katedros vedėjos D. Ambrazaitienės, skirtingai nei kitų specialybių studentai, kuriuos darbdaviai įdarbina nusižiūrėję mokomųjų praktikų įmonėse metu, būsimiesiems ekologams tokia laimė nenusišypso, nes praktiką jie dažniausiai atlieka stovyklų gamtoje metu. Tad darbo tenka ieškotis patiems.
"Būna, kad asmeninio pokalbio metu sužinai, kad kažkam reikėtų žmogaus, ir pasiūlai. Bet ten, kur darbinasi mūsų absolventai, beveik visur yra konkursai, tad tokios žodinės rekomendacijos nelabai ir gelbsti. Tik perduodi studentui, kad vyksta konkursas, pasiūlai dalyvauti", - sakė D. Ambrazaitienė.
Vis dėlto, anot jos, būsimieji ekologai gana lengvai sugeba įsidarbinti. Tarp ekologijos magistrantų esą yra tik vos vienas kitas nedirbantis.
"Ekologijos katedros studentai ir absolventai dirba Aplinkos apsaugos agentūroje, Jūrinių tyrimų centre, Žuvininkystės laboratorijoje, regioniniuose parkuose, draustiniuose, Jūrų muziejuje. Pavyzdžiui, šiuo metu muziejuje vienas mūsų studentas treniruoja jūrų liūtus, o kitas dirba delfinų treneriu. Nemaža dalis įsidarbina universitete", - vardijo D. Ambrazaitienė.
Anot jos, kadangi magistrantai savo darbo vietas itin brangina, dėstytojai net priversti koreguoti savo darbo laiką.
"Magistrantai prašo paskaitų tvarkaraštį tempti į vakaro pusę. Ir dauguma dėstytojų sutinka. O ką darysi, jei didžioji dalis grupės nori paskaitų vakare? Mums gi studentų skaičius svarbus", - neslėpė katedros vedėja.
Dirbančius supranta
KU Sveikatos fakulteto dekanas A. Razbadauskas teigė dar ir dabar kartais sulaukiantis valstybinių ir privačių medicinos įstaigų atstovų, kurie prašo rekomenduoti studentus, skambučių. Tačiau prieš porą metų ir tokių skambučių, ir įdarbinamų studentų buvo kur kas daugiau.
A. Razbadauskas, pats pradėjęs dirbti dar mokydamasis mokykloje ir dirbęs per visą savo studijų laikotarpį, žino, kad norint tikrai įmanoma suderinti darbą ir studijas.
"Tie, kurie spėja, visur spėja - gauna individualų paskaitų lankymo grafiką, ir nepasakyčiau, kad mokslai nukenčia. Kaip tik tokie studentai jau žino, ko nori, įgyja patirties dirbti komandoje, ir baigę universitetą jie jau gali būti komandos vadovai. Jeigu tu pereini hierarchiją nuo žemiausio iki aukščiausio darbuotojo, tai - akivaizdus pranašumas", - įsitikinęs jis.
Savo likimo kalviai
KU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas Rimantas Balsys teigė darbdavių skambučių, elektroninių laiškų šiuo metu sulaukiantis daug mažiau, tačiau vis dar pasitaiko ieškančiųjų gabaus kalbos žinovo, ypač skandinavų ar latvistikos specialistų.
Jis neslėpė, jog dėl to, kam perduoti darbdavio pasiūlymą, ilgai galvos nesuka.
"Visuomet sakau studentams, kad kiekvienas žmogus, gyvendamas ir veikdamas šiame pasaulyje, kraunasi sau kraitį ir anksčiau ar vėliau pradeda gauti už jį tam tikrus dividendus. Jeigu nuo pat pirmos dienos studentas aktyvus visuomeninėje veikloje, jo akademiniai pasiekimai geri ir jis dar spėja pasireikšti kaip mokslininkas dalyvaudamas respublikinėse konferencijose, tai, žiūrėk, III ar IV kurse, jis jau turi labai gerą darbą. Jei man paskambina darbdavys ir paprašo rekomenduoti patikimą specialistą, tai ar aš ieškosiu ko nors sąrašo gale? Ne, aš gi siūlau žmones, kuriuos žinau, nes jie šmėžuoja prieš akis kasdien. Senas ir nuvalkiotas yra posakis, kad likimo kalvis esi pats. Jis šimtu procentų galioja ir šiandien", - įsitikinęs dekanas.
Jis pažymėjo, kad nemaža dalis studentų nesugeba planuoti veiklos. Tiems, kas tą daryti moka, esą didesnių problemų neiškyla.
"Ir šiais metais teko patenkinti bent kelių studentų prašymus lankyti paskaitas laisvu grafiku. Pastebėjau, kad kai jie gali, tikrai ateina, ir noriai ateina. Rezultatai rodo, kai tai - beveik patys geriausi studentai", - teigė R. Balsys.
Pasitikrino, ar teisingai pasirinko
Žurnalistiką KU studijuojantys ketvirtakursiai teigė, kad puikiu mokėjimo planuoti laiką pavyzdžiu galėtų būti jų grupiokė Jovita Gaižauskaitė, spėjanti suderinti studijas nuolatine forma, grupės seniūnės pareigas ir darbą "Balticum" televizijoje.
"Pernai turėjome kitą seniūną ir buvo prastai - ko nepaklausi, to negausi. O Jovita puikiai tvarko visus reikalus, kone už rankutės kiekvieną nuveda kur reikia ir dar už universiteto sienų spėja kalnus nuversti", - gyrė savo seniūnę būsimieji žurnalistai.
Pati Jovita teigė susiradusi darbą todėl, jog turėjo daug laisvo laiko, kurį norėjosi išnaudoti produktyviai. Esą tai ir geras pasitikrinimas, ar tikrai įstojo į tą specialybę.
"Šiuo metu mano darbas - rengti reportažus televizijos žinių laidoms. Ir man tai patinka. Esu dirbusi ir laikraštyje, bet televizijoje man įdomiau", - sakė mergina, apsisprendusi savo ateitį sieti su žurnalistika.
Anot jos, norint suderinti darbą ir studijas tereikia dviejų dalykų - noro ir gebėjimo planuoti laiką.
"Vyrauja Klaipėdos aukštųjų absolventai"
Almiras MOCKUS, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) personalo direktorius
Mūsų bendrovėje yra darbuotojų, kurie studijuoja magistrantūroje - patys siunčiame juos tobulintis, apmokame studijas, bet visi jie studijuoja neakivaizdžiai. Studijuojančių dieniniame skyriuje pas mus nėra - tik praktikantai. O jų būna labai daug - vien pernai praktiką pas mus atliko daugiau nei 150 studentų iš Klaipėdos universiteto ir uostamiesčio kolegijų. Dažniausiai ir nusižiūrime sau darbuotojus priešdiplominių praktikų metu. Kam ieškoti darbuotojų kitur, jei matai, kaip studentas praktikos metu elgiasi, ką sugeba. Matyti, ar jis nori pas mus dirbti, ar jam svarbu tik parašą gauti, kad praktiką atliko. Technologai, ekonomistai, uosto valdymo specialistai, laivavedžiai - dauguma mūsų bendrovėje dirbančių specialistų yra parengti aukštosiose, profesinėse uostamiesčio mokyklose.
"Ne ieškome, o atleidžiame"
Arūnas PASVENSKAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas, AB "Klaipėdos kartonas" direktorius
Šiuo krizės laikotarpiu bent jau "Klaipėdos kartonas" tikrai neieškojo studentų, kuriuos norėtų įdarbinti. Iš asociacijos taip pat nesu girdėjęs, kad kažkas ieškotų. Dabar gi žinote, kad daugumoje kompanijų vyko panašus procesas - ne ieškoti darbuotojų, o atleisti. Aišku, praktikų metu mūsų įmonėje, kaip ir anksčiau, taip ir dabar vieni studentai įdarbinami ir gauna atlyginimą, o kiti - ne. Bet tai - tik praktikos metu.
Laima ŠVEDAITĖ
