Daugiau apie tai pasakoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistas, redaktorius ir laidos „Dienos pjūvis“ vedėjas Lukas Dulskas.
Kodėl pasirinkai būti žurnalistu?
L. Dulskas: Klausimas skamba paprastai, bet išties yra kompleksiškas, kai į jį įsigilini ir bandai rasti atsakymą. Trumpai kalbant, prisipažinsiu – tų profesijų tarp pasirinkimų buvo ne viena: nuo policininko, teisininko, mediko iki veterinaro, bet galiausiai viskas nugulė į žiniasklaidą.
Šiuo atveju pasakyčiau taip: ta idėja buvo vedama ne tik žinojimo, kad man gerai sekasi lietuvių kalba, tačiau ir to, kad tos profesijos, kurias išvardinau, turi vieną bendrą savybę – norą padėti žmonėms. Šiuo atveju žiniasklaida išties padeda žmonėms spręsti vienas ar kitas problemas.
Ta kilni idėja buvo vienas pagrindinių tikslų tapti žiniasklaidos atstovu. Nors prisipažinsiu, ilgą laiką nebuvau tas drąsiausias jaunuolis, kuris griebdavosi kalbinti nepažįstamus žmones, toks nesu ir dabar – save laikyčiau labiau introvertu. Bet bandymas perlipti per save turbūt buvo vienas iš pagrindinių veiksnių, kodėl pasirinkau būtent žiniasklaidą, o ne kitą specialybę.
Ką davė žurnalistika ir ką atėmė iš tavęs?
L. Dulskas: Pirmoji mintis, šovusi į galvą – laikas. Tai yra neatsiejamas dalykas, ką atėmė ši profesija, bet nenorėčiau generalizuoti, nes manau, kad kiekvienoje profesijoje, jeigu norima tapti geru specialistu, gauti daugiau patirties, turi dirbti daugiau negu 8 valandas, kurios oficialiai nurodytos Darbo kodekse.
Yra tikrai daugiau teigiamų aspektų ir dalykų, kuriuos suteikia ši profesija: kritiškumas, gebėjimas vertinti, kas išaugo plėtojant savo profesinį kelią, kontaktų užmezgimas – turiu pašnekovų, į kuriuos galiu kreiptis jau kaip į draugus, trumpai tariant.
Ar būna, jog žurnalistai dirba ir per naktį, visiškai neskaičiuodami darbo valandų? Galbūt atsimeni pavyzdžių, kuomet teko dirbti beprotiškomis valandomis?
L. Dulskas: Tikrai buvo ne viena tokia situacija, kai visi kolegos bendrai darbavomės ir neskaičiavome tų valandų – ne išimtis ir aš. Geopolitiniame kontekste, retrospektyviai žiūrint į krizinius laikotarpius, turėjome ir pandemiją, ir karą – čia būtų pagrindiniai veiksniai, kurie atėmė daugiausiai laiko.
Ypač karštuoju etapu, kai tvyrojo nežinomybė, niekas nežinojome, kas vyksta, kaip viskas pasibaigs, ar sustos. Šiuo atveju, jeigu kalbant apie karą, kur bus ta sustojimo linija. Jeigu prisiminsime invazijos pradžią, kuomet Rusija įsiveržė į Ukrainą, skaitomumas buvo kosminėse aukštumose. Akivaizdu, tikslas informuoti visuomenę buvo aukščiausiame lygyje. Tuomet, kai matai žmonių norą sužinoti svarbiausią, objektyviausią informaciją, valandų nebeskaičiuoji. Žinoma, tada sėdėjome visi naktimis ir stengėmės surinkti objektyviausią informaciją.
Kiek svarbu patikima informacija, intuicija, tikri faktai? Norisi kuo greičiau viską pateikti, bet jeigu abejoji, galbūt geriau neskubėti?
L. Dulskas: Prisiminus studijas Vilniaus universitete, žiniasklaidoje vienas iš pagrindinių aspektų, kas buvo pabrėžiama, – jog reikėtų šaltinius tikrinti ne tik žiniasklaidos atstovams, bet ir skaitytojams. Šiuo atveju – žiūrėti, ką skaitote. Reikia stebėti, kad nebūtų kažkokia nepatikima, argumentais nepagrįsta informacija.
Melagienos skleidėjai mėgsta pasinaudoti progomis „užbombinti“ socialinius tinklus propaganda. Kaip žmonėms pasirinkti, ką skaityti, ir būti atsargiems?
L. Dulskas: Čia yra technologinio amžiaus tamsioji pusė, prie to prisidės, ir jau prisidėjo – dirbtinis intelektas. Bet būtent tie žmonės, kurie siekia negatyvių tikslų, nukreiptų prieš visuomenės narius, visuomet ras progų, kaip išnaudoti socialinius tinklus, kad paveiktų žmonių nuomones.
Tokių pavyzdžių turime daug, bet šiuo atveju skaitytojams palinkėčiau nepriimti spontaniškų sprendimų ir patikrinti, kas tai per veikėjas, skleidžiantis tą informaciją. Visuomet verta atsižvelgti į žiniasklaidos priemones, nes jeigu skaitysite jų pateikiamas naujienas, matysite, jog yra pakalbinta ne viena pusė, grindžiama ne viena nuomonė. Tų nuomonių yra skirtingų, ir viename straipsnyje gali būti daugybė skirtingų pašnekovų, kurie pateiks nevienašališką požiūrį.
Kiek laiko užtrunka pašnekovų paieška?
L. Dulskas: Sukaupta patirtis leidžia pasirinkti platesnį pašnekovų ratą. Jeigu tik įsiliesi į tą žiniasklaidos virtuvę, pirmąsias dienas turbūt nežinosi, ką tiksliai reikėtų kalbinti, su kuo kalbėti. Tačiau, kaip ir kiekvienoje srityje, su kiekvienais metais patirtis įgaunama ir gali įsivaizduoti, kas galėtų geriausiai ir tiksliausiai išmanyti savo sritį bei atsakyti į keliamus klausimus.
Jeigu kalbant apie verslo sritį, turime tikrai nemažai kalbančių ekonomistų – jie dažnai pasirodo eteryje. Kiti galbūt šiek tiek mažiau kalba, tačiau renkantis pašnekovus taip pat, kaip turėtų daryti skaitytojai, renkantys žiniasklaidos priemones, skaitant kitą šaltinį, verta tikrinti informaciją apie tą asmenį: ar jis kompetentingas, ar jis baigęs universitetą galų gale.
Kuomet kalbinami pašnekovai iš mano srities, jie dažniausiai yra baigę universitetą, turi aukštąjį laipsnį, yra ekonomistai ar kitos srities specialistai. Renkantis pašnekovus nereikėtų rinktis tų pačių, nes žiniasklaidoje reikia išlaikyti objektyvumą. Kuo labiau įvairialypis pašnekovų ratas, tuo turinys vertinamas stipriau ir yra naudingesnis pačiai visuomenei.
Apie ciklą „Žurnalisto darbas“ iš arti
Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ pristato žurnalistų darbo principus, kurie padeda ne tik informuoti visuomenę, praplėsti akiratį, susipažinti su sudėtingais procesais, bet ir ugdyti kritinį mąstymą ir atsparumą dezinformacijai.
Nepriklausoma žiniasklaida yra demokratiškos ir įvairioms grėsmėms atsparios visuomenės būtina dedamoji dalis. Vis dėl to, jai iššūkį kelia ne žurnalistai, o socialinių tinklų asmenybės, nežinia kam priklausančios paskyros socialiniuose tinkluose ar svetainės, kuriose nepavyktų rasti nei jų adreso, nei telefono, nei kontaktų. Tai jau yra vienas iš ženklų, kad turinys gali būti paruoštas siekiant ne visuomenės informavimo, o kitų, nebūtinai visuomenei naudingų, tikslų.
Nepatikrinta ir redaktoriaus filtro nepraėjusi naujiena į viešąją erdvę dažniausiai paleidžiama tik vieninteliu tikslu – gauti kuo didesnę sklaidą. Todėl dažnai formuojama sensacingai, gąsdinančiai ir gali neatitikti tikrovės. Tyrimais jau įrodyta, kad dezinformacija ir melagienos socialiniuose tinkluose plinta kelis kartus sparčiau nei patikrintas, objektyvus turinys, todėl žala auga eksponentiškai.
Dėl visų šių priežasčių būtina parodyti, kuo žurnalistų turinys skiriasi nuo kito, ne žurnalistų ruošiamo turinio, ir kad jį reikėtų vertinti kritiškai – kaip nuomonę. Taip siekiama parodyti, kad dezinformacija nėra tik su politika susijęs klausimas – ji gali egzistuoti visur.
Ciklas „Žurnalisto darbas iš arti“ rodo konkrečius žurnalistus, leidžia iš pirmų lūpų išgirsti jų kasdienio darbo istorijas, jų užkulisius, pasirengimą darbui, sužinoti, kaip žurnalistai ieško naujienų ir ką daro, kad jų rastu turiniu galima pasitikėti, su kokiais iššūkiais susiduria. Laidose pasirodys įvairiomis temomis turinį ruošiantys žurnalistai: aktualijų, politikos, teisėsaugos, socialinių reikalų, sveikatos, pramogų.
Laidų žiūrovai gali pamatyti skirtumą tarp patikimos ir patikrintos informacijos ir viso kito, ugdyti įprotį nepasikliauti pirmu socialiniuose tinkluose perskaitytu sakiniu.
Visą pokalbį kviečiame žiūrėti laidoje „Žurnalisto darbas iš arti“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Kas dar tiki, kad oficialioji sistėminė "žiniasklaida" yra NEPRIKAUSOMA????
Tai, - tai maždaug analogas,- USSR Pravdos ir LTSR TIESOS ar KOMJAUNIMO Tiesos mutantai...- dabar , pagrinde, prakutę piliečiai informacijos ieško interneto platybėse. Lndsdergijos mėšlasklaida iki pasiutimo vienoda....- visos semia žinias iš tvarto srutų duobių, --- ELTOS ir BNS ir ta patį retransliuoja mulkiams.
Iki spalio LR tevizijose buvo veinintelis gana objektyvus idomus kanalas, jankių CURRENT TIME, gaila, kad TRUMP nutraukė jų finansavimą.
Analogijai,--- ir USSR ir LTSR piliečiai elgėsi panašiai išekodami ir platesnės įdomesnės tiesos , --klausėsi užsienio balsų.
