2009 d. gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė triuškinančia pergale įveikė kitus kandidatus ir tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. 2014 m. D. Grybauskaitė perrinkta antrai kadencijai.
Prieš pradėdama darbą Simono Daukanto aikštėje, D. Grybauskaitė dirbo užsienio reikalų ministerijoje, buvo Lietuvos ambasados JAV įgaliotoji ministrė, ėjo finansų ir užsienio reikalų viceministrės pareigas, tapo finansų ministre, o vėliau – Europos Komisijos nare.
Populiarumo fenomenas
Prezidentus tauta beveik pati pasiskiria, kai pamato, kad vienas ar kitas žmogus galėtų būti prezidentu, jis kandidatuoja ir jį išrenka, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.
„Lygiai tas pats atsitiko su D. Grybauskaite. Ji tikrai neieškojo darbo, kur galėtų savo talentus panaudoti. Ji turėjo poziciją ir viskas buvo gerai. Bet kažkaip visi pamatė, kad ji gali būti prezidentė ir tas populiarumas buvo didelis“, - tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Tačiau kas lėmė tokį eurokomisarės populiarumą? S. Spurgos teigimu, žmonės mėgsta šiek tiek savus, bet tuo pačiu iš šalies stebinčius žmones, kokia ir buvo D. Grybauskaitė.
„Ji atvažiuodavo tam tikrą laiką, pasakydavo savo aiškią, konkrečią ir dažnai kritišką nuomonę ir vėl išnykdavo. Tai darydavo įspūdį. Darydavo įspūdį ir jos tam tikras pozicijos turėjimas, autoritetas Europos Komisijoje. Galima spėlioti, kad jos aštrumas, kategoriškumas patraukė žmones“, - teigė MRU docentas.
Jam antrina ir Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius, teigiantis, kad dirbdama eurokomisare D. Grybauskaitė buvo iš šalies Lietuvą stebintis ir jos politikus kritikuojantis asmuo.
„Ji save pozicionavo kaip stiprią, griežtą, netgi kategorišką lyderę. Antras dalykas, apskritai Lietuvoje tuo metu irgi buvo kandidatų į prezidento postą stygius, kurie būtų įtikinami, stiprūs ir visuomenei patinkantys. Visuomenė ieškojo kandidato, kuris būtų iš šalies, nesisteminis“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Kadencijos – kaip diena ir naktis
Pirmosios kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė vadinta geležine magnolija, pamena A. Krupavičius. Vis dėlto, pasak politologo, iš pradžių buvo aiškiai matyti, kad prezidentei trūksta politinės patirties.
„Ji nemokėjo laisvai komunikuoti, kalbėjo kapotomis frazėmis. Iš kitos pusės, ta kalbėjimo maniera jai tiko, nes formavo galvų kapotojos įvaizdį. Ji nuo pat pradžių į savo rankas perėmė teisėsaugos institucijų politikos koordinavimą, ko nedarė nė vienas prezidentas iki jos“, - pastebėjo A. Krupavičius.
Taip pat, pasak politologo, nors D. Grybauskaitė turėjo tarptautinės politikos patirties, jos, kaip prezidentės, pirmieji diplomatiniai kontaktai buvo ne itin vykę. Taip pat pirmojoje kadencijoje krito į akis ir prezidentės uždarumas.
„Antroje kadencijoje ji tapo laisvesnė, atviresnė, bet vis vien tas uždarumo jausmas ir praktika neišnyko. Paskutinis įrodymas – prezidentės nutarimas nerengti jokių iškilmingų pokylių Lietuvos šimtmečio proga“, - teigė pašnekovas.
Net neatidus politikos stebėtojas mato, kaip antroji D. Grybauskaitės kadencija skiriasi nuo pirmosios, kaip pritilo epitetas „geležinė ledi“. Kandesni apžvalgininkai antrąją kadenciją vadina D. Grybauskaitės nebylumo metu. Tačiau S. Spurga dramatiško prezidentės aktyvumo sumažėjimo neįžvelgia ir primena, kad antroji prezidentų kadencija visame pasaulyje būna ramesnė.
„Antra kadencija – tiesiog natūraliai neini ten, kur žinai, kad neverta eiti. Dirbi savo darbą ramiau. Galbūt ir tos energijos mažiau. nemanau, kad tai Lietuvos ar D. Grybauskaitės problema. Tai bendražmogiški dalykai“, - svarstė pašnekovas.
Reikšmingiausių darbų puokštė
Prezidentavimo pradžioje D. Grybauskaitė savo darbui numatė prioritetus: saugi šalis be smurto ir baimės, teisingumas šalyje, ekonominė žmonių gerovė, socialinis solidarumas ir kt. Einant devintiesiems jos darbo metams, S. Spurga išskiria porą svarbiausių šalies vadovės darbų. Vienas jų – nuosekli kova už skaidrumą ir prieš korupciją.
„Jeigu būtų kitas žmogus, Lietuva būtų šiek tiek kitokia. Ir iš pačios D. Grybauskaitės esu girdėjęs, kad ateidavo teisėsaugos struktūros pas ją pasiklausti, ar iškelti bylą vienam ar kitam politikui, aukštam pareigūnui, ar ne, nes esą taip buvo įprasta buvusioje kadencijoje. <...> Yra ir daugybė kitų dalykų, daug įstatymų, o dar svarbiau – valstybės kultūra pasikeitė“, - sakė MRU docentas.
Tuo tarpu A. Krupavičius mano, kad D. Grybauskaitė labiausiai nusipelnė spręsdama užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimus. Pavyzdžiui, nors tai ir Vyriausybės nuopelnas, bet vadovaujant D. Grybauskaitei Lietuva pirmą kartą pirmininkavo Europos Sąjungai.
„Mes tampame Baltijos vanagu ta prasme, kad Lietuva užima labai griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu. Ta politika formavosi palaipsniui, bet galutinis posūkis į itin nedraugiškus dviejų šalių santykius buvo 2014 m. Euromaidanas Ukrainoje. Tuomet Lietuva tapo pagrindiniu griežtos politikos prieš Rusiją tribūnu tarp mažesniųjų ES šalių. Nė vienas prezidentas nevadindavo Rusijos teroristine valstybe, o D. Grybauskaitė tą pasakė“, - kalbėjo A. Krupavičius.
Taip pat politologas pastebi, kad prezidentaujant D. Grybauskaitei kaip reikiant sustiprėjo Lietuvos saugumas ir gynybinis potencialas, bendradarbiaujant su NATO sąjungininkais.
Ateinantys prezidento rinkimai numatomi 2019 m. gegužę.
