Dalia Grybauskaitė: nuo geležinės ledi iki rūpestingos globėjos

Kovo 1-ąją Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė mini 62-ąjį gimtadienį. Einant devintiesiems šalies vadovės prezidentavimo metams, politologai apžvelgia reikšmingiausius jos darbus ir kaip keitėsi D. Grybauskaitės vadovavimo stilius per abi kadencijas.

2009 d. gegužę vykusiuose prezidento rinkimuose D. Grybauskaitė triuškinančia pergale įveikė kitus kandidatus ir tapo pirmąją šalies prezidente moterimi. 2014 m. D. Grybauskaitė perrinkta antrai kadencijai.

Prieš pradėdama darbą Simono Daukanto aikštėje, D. Grybauskaitė dirbo užsienio reikalų ministerijoje, buvo Lietuvos ambasados JAV įgaliotoji ministrė, ėjo finansų ir užsienio reikalų viceministrės pareigas, tapo finansų ministre, o vėliau – Europos Komisijos nare.

(101 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvos Prezidentei Daliai Grybauskaitei 63-eji

Populiarumo fenomenas

Prezidentus tauta beveik pati pasiskiria, kai pamato, kad vienas ar kitas žmogus galėtų būti prezidentu, jis kandidatuoja ir jį išrenka, mano Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas Saulius Spurga.

„Lygiai tas pats atsitiko su D. Grybauskaite. Ji tikrai neieškojo darbo, kur galėtų savo talentus panaudoti. Ji turėjo poziciją ir viskas buvo gerai. Bet kažkaip visi pamatė, kad ji gali būti prezidentė ir tas populiarumas buvo didelis“, - tv3.lt kalbėjo S. Spurga.

 

Tačiau kas lėmė tokį eurokomisarės populiarumą? S. Spurgos teigimu, žmonės mėgsta šiek tiek savus, bet tuo pačiu iš šalies stebinčius žmones, kokia ir buvo D. Grybauskaitė.

„Ji atvažiuodavo tam tikrą laiką, pasakydavo savo aiškią, konkrečią ir dažnai kritišką nuomonę ir vėl išnykdavo. Tai darydavo įspūdį. Darydavo įspūdį ir jos tam tikras pozicijos turėjimas, autoritetas Europos Komisijoje. Galima spėlioti, kad jos aštrumas, kategoriškumas patraukė žmones“, - teigė MRU docentas.

Jam antrina ir Vytauto didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius, teigiantis, kad dirbdama eurokomisare D. Grybauskaitė buvo iš šalies Lietuvą stebintis ir jos politikus kritikuojantis asmuo.

REKLAMA

„Ji save pozicionavo kaip stiprią, griežtą, netgi kategorišką lyderę. Antras dalykas, apskritai Lietuvoje tuo metu irgi buvo kandidatų į prezidento postą stygius, kurie būtų įtikinami, stiprūs ir visuomenei patinkantys. Visuomenė ieškojo kandidato, kuris būtų iš šalies, nesisteminis“, - tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.

Kadencijos – kaip diena ir naktis

Pirmosios kadencijos pradžioje D. Grybauskaitė vadinta geležine magnolija, pamena A. Krupavičius. Vis dėlto, pasak politologo, iš pradžių buvo aiškiai matyti, kad prezidentei trūksta politinės patirties.

„Ji nemokėjo laisvai komunikuoti, kalbėjo kapotomis frazėmis. Iš kitos pusės, ta kalbėjimo maniera jai tiko, nes formavo galvų kapotojos įvaizdį. Ji nuo pat pradžių į savo rankas perėmė teisėsaugos institucijų politikos koordinavimą, ko nedarė nė vienas prezidentas iki jos“, - pastebėjo A. Krupavičius.

 

Taip pat, pasak politologo, nors D. Grybauskaitė turėjo tarptautinės politikos patirties, jos, kaip prezidentės, pirmieji diplomatiniai kontaktai buvo ne itin vykę. Taip pat pirmojoje kadencijoje krito į akis ir prezidentės uždarumas.

„Antroje kadencijoje ji tapo laisvesnė, atviresnė, bet vis vien tas uždarumo jausmas ir praktika neišnyko. Paskutinis įrodymas – prezidentės nutarimas nerengti jokių iškilmingų pokylių Lietuvos šimtmečio proga“, - teigė pašnekovas.

Net neatidus politikos stebėtojas mato, kaip antroji D. Grybauskaitės kadencija skiriasi nuo pirmosios, kaip pritilo epitetas „geležinė ledi“. Kandesni apžvalgininkai antrąją kadenciją vadina D. Grybauskaitės nebylumo metu. Tačiau S. Spurga dramatiško prezidentės aktyvumo sumažėjimo neįžvelgia ir primena, kad antroji prezidentų kadencija visame pasaulyje būna ramesnė.

„Antra kadencija – tiesiog natūraliai neini ten, kur žinai, kad neverta eiti. Dirbi savo darbą ramiau. Galbūt ir tos energijos mažiau. nemanau, kad tai Lietuvos ar D. Grybauskaitės problema. Tai bendražmogiški dalykai“, - svarstė pašnekovas.

REKLAMA

Reikšmingiausių darbų puokštė

Prezidentavimo pradžioje D. Grybauskaitė savo darbui numatė prioritetus: saugi šalis be smurto ir baimės, teisingumas šalyje, ekonominė žmonių gerovė, socialinis solidarumas ir kt. Einant devintiesiems jos darbo metams, S. Spurga išskiria porą svarbiausių šalies vadovės darbų. Vienas jų – nuosekli kova už skaidrumą ir prieš korupciją.

„Jeigu būtų kitas žmogus, Lietuva būtų šiek tiek kitokia. Ir iš pačios D. Grybauskaitės esu girdėjęs, kad ateidavo teisėsaugos struktūros pas ją pasiklausti, ar iškelti bylą vienam ar kitam politikui, aukštam pareigūnui, ar ne, nes esą taip buvo įprasta buvusioje kadencijoje. <...> Yra ir daugybė kitų dalykų, daug įstatymų, o dar svarbiau – valstybės kultūra pasikeitė“, - sakė MRU docentas.

 

Tuo tarpu A. Krupavičius mano, kad D. Grybauskaitė labiausiai nusipelnė spręsdama užsienio politikos ir nacionalinio saugumo klausimus. Pavyzdžiui, nors tai ir Vyriausybės nuopelnas, bet vadovaujant D. Grybauskaitei Lietuva pirmą kartą pirmininkavo Europos Sąjungai.


Rašyti komentarą...
J
Joane
2018-03-01 21:08:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nieko gero nepadare per tuos metus!
Atsakyti
0

a
algis
2018-03-02 04:16:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
gal ponia prezidente duotu ataskaita lietuvos zmonems ka ji padare gero lietuvos zmonems kad skurdas mazetu JOS darbus vertinu trjetu su dideliu minusu
Atsakyti
0

J
Jurgis is kopustu
2018-03-02 06:31:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
As noreciau paklausti sitos isgamos,kas jauzsake,kad ji suzlugdytu lietuva?na viskas aisku,prie sovietu buvo kagebiste, dabar isverstaskure,kaip gali zmogus tarnaves sovietu kgb vadovauti lietuvai ir niekas nerengia jokiu apkaltu,kaip paksui,nors paksas nebuvo nei joks kagebistas,nei nieko ziauraus lietuvai nepadare,kol lietuvoje egzistuoja landsbergiu dinastija,tol bus naikinama lietuva,pagaliau zmones tai supraskite
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (4)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų