Taip ji kalbėjo komentuodama kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo keliamas sąlygas dėl Baltijos šalių gynybos.
„Aš norėčiau pasiųsti žinutę atgal. O ta žinutė tokia: nepriklausomai nuo to, koks Amerikoje bus prezidentas, mes pasitikime Amerika“, - ketvirtadienį pareiškė D.Grybauskaitė.
„Amerika visada gynė tautas, kurios buvo puolamos, ir gins“, - pridūrė ji.
Respublikonų partijos kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidento postą trečiadienį pareiškė, kad jeigu Rusija užpultų Baltijos šalis, jis spręstų, ar reikia suteikti joms pagalbą, tik išnagrinėjęs, ar tos šalys „vykdė savo įsipareigojimus mūsų atžvilgiu“.
D.Grybauskaitė sakė, kad interpretuoti D.Trumpo pasisakymų - neverta.
„Mes žinome, kad Amerika bus svarbiausias mūsų partneris“, - teigė prezidentė.
Lietuvos pastangos
Vilniuje viešinti Kroatijos vadovė Kolinda Grabar-Kitarovič pabrėžė, kad Šiaurės Atlanto sutarties 5-asis straipsnis įpareigoja ginti kiekvieną NATO narę agresijos atveju, tačiau taip pat tvirtino, jog Aljanso šalys turi siekti įgyvendinti įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Aš tikrai nemanau, kad kitos valstybės praras solidarumą. Mes esame vieningi ir giname savo valstybių sienas, teritorijas ir žmones“, - kalbėjo Kroatijos prezidentė.
Lietuva ilgą laiką atsiliko nuo NATO sąjungininkų pagal išlaidas gynybai, bet pastaraisiais metais ėmė sparčiai didinti finansavimą, reaguodama į Rusijos veiksmus Ukrainoje ir karinį aktyvumą Baltijos jūros regione.
Kitų metų biudžeto projekte išlaidos gynybai sudaro 1,79 proc. bendrojo vidaus produkto arba maždaug 725 mln. eurų, šią savaitę sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Vyriausybė numato, kad gynybos biudžetas NATO numatytą ribą - 2 proc. BVP - pasiektų 2018 metais. NATO duomenimis, šiemet Lietuva pateko į geriausiai gynybą finansuojančių Aljanso šalių dešimtuką.
Kroatija šiemet gynybai skiria 1,23 proc. BVP.
