Lietuviai garbina sostą: prezidentė Dalia Grybauskaitė labai populiari, nors jos kuruojamos valstybės sritys yra giliai dugne.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderio Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė dirba su prezidentės D. Grybauskaitės palaiminimu ir kol kas sugeria į save visą ekonominės krizės kamuojamos tautos neapykantą. Šalies vadovei lieka vien geros tautos emocijos.
Tautai reikia vado
Ministras pirmininkas A. Kubilius yra bemaž nepopuliariausias politikas šalyje, o jo Vyriausybės politiką iš esmės remianti prezidentė – vis dar žmonių mylimiausia. D. Grybauskaitės populiarumas per pastarąjį mėnesį sumažėjo keturiais procentiniais punktais, tačiau, kaip teigia sociologai, jis nėra tiesiogiai susijęs su sprendimais, kuriuos šalies vadovė priima.
Bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė Rasa Ališauskienė „Balsas.lt savaitei“ tvirtino, kad posovietinėms šalims būdinga prezidentą vertinti daug geriau nei Vyriausybės vadovą arba parlamentą. „Prisiminkime, kad ir Lietuvoje iki šiol populiarūs buvo visi prezidentai, nes žmonės labiausiai gerbia šalies vadovo postą ir nelabai atsižvelgia į realius politinius nuopelnus“, – sakė ji.
Anot A. Ališauskienės, premjero pozicija yra visiškai priešinga ir tarsi prakeikta nepopuliarumui, nors išimčių būta. „Gerus reitingus, eidamas ministro pirmininko pareigas, turėjo Algirdas Mykolas Brazauskas. Iškart po paskyrimo populiarūs buvo Rolandas Paksas ir Gediminas Kirkilas. Tiesa, pasitikėjimas truko neilgai. A. Kubiliui dar „pasisekė“ – atėjo per krizę“, – aiškino analitikė.
Pasak jos, paternalistinė tradicija – mėgti vieną gerą vadą, kuriam kenkia tik bloga aplinka , – yra tvirtai įsišaknijusi ir tai leidžia D. Grybauskaitei toliau tikėtis aukštų reitingų.
Prezidentė viskam pritarė
Politologai teigė, kad ligšioliniai šalis vadovai elgėsi išoriškai skirtingai, tačiau galiausiai vis tiek laimino parlamentinės daugumos ir Vyriausybės politiką, nors ir reikšdami atskirąją nuomonę.
Prezidentas A. M. Brazauskas, pasak Mykolo Romerio universiteto docento politologo Antano Kulakausko, mėgo išsiaiškinti daugumos nuomonę ir ją pateikti,kaip savo. Valdas Adamkus dažnai išsakydavo daug graudžios kritikos prieštaringiems projektams ir paaiškindavo neturįs kitos išeities, kaip tik padėti parašą. „Taip buvo privatizuojant „Mažeikių naftą“, taip buvo sudarant sandėrį dėl LEO LT steigimo, taip buvo dar dešimtis kartų“, – priminė jis.
Prezidentė D. Grybauskaitė, besididžiuojanti neblėstančia tautos meile, taip pat palaimino A. Kubiliaus reitingus pribaigusį pensijų ir motinystės išmokų mažinimą, nors pastarąjį ir papuošė groteskišku „išsireikalavimu“ pažadėti kažką, kažkaip, kažkada, kažkam kompensuoti.
„Vyriausybė pažadėjo, prezidentė pasakė, kad amoralu turėti šalies Kelių fonde milijardą ir mažinti pensijas, bet „amoralų“ biudžetą ir „amoralius“ įstatymus pasirašė“, – pabrėžė ekspertas.
Svarbiausia neprieštarauti
Populiarios šalies vadovės veiksmai ir ypač jos kadrų politika nepasižymi dideliu nuoseklumu, išskyrus vieną sritį – nuosekliai dirbama „geležinės mergaitės“ įvaizdžiui.
Sovietinės imperijos įspaudas tautos mentalitete – tvirtos rankos ir kaustyto bato ilgesys – tam padeda. Svarbiausiu išlikimo poste kriterijumi, jei tik prie klausimo prisiliečia D. Grybauskaitė, tampa gebėjimas netrukdyti jos kietumui.
Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atvejis labai tipiškas. Puikiausiai galėjusi matyti jo veiklą dar iki savo išrinkimo bei inauguracijos, patvirtinusi ministro įgaliojimus savo dekretu, o paskui ėmusi vengti su juo susitikti asmeniškai, šalies vadovė ūmai pradėjo aiškinti, kad niekada jo nerėmė.
Ji teigė, kad ministras turi galvoti, ką kalba viešoje erdvėje, o tai labai aiškiai nusako svarbiausią reikalo dalį: neturi būti jokių viešo nepaklusnumo ženklų. V. Ušackas, kurio pozicijos valdančiojoje TS-LKD nuo pat pradžių nebuvo labai tvirtos, jau traukiasi iš posto, o generalinio prokuroro Algimanto Valantino, kuris viešai prezidentei neprieštarauja, karjera dar nesibaigė. Nesvarbu, kad jo ūkyje kerojanti netvarka sudarė sąlygas dviejų žmonių nužudymui ir vaikų prievartavimui.
Nepopuliarusis premjeras A. Kubilius taisyklės viešai neprieštarauti laikėsi net tvirtindamas biudžetą, kai prezidentūros paspaustas mielai sutiko pažadėti kokį nors mažėjančių pensijų kompensavimo mechanizmą.
Opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime lyderis Valentinas Mazuronis taip pat pripažino, kad viešai prieštarauti jam net nedrąsu. „Ką darysi, jei to asmens toks reitingas“, − paklaustas, kodėl neprieštarauja dviprasmiškai prezidentės pozicijai dėl Seimui taip ir nepateikiamų Valstybės saugumo departamento (VSD) dvylikos pažymų, skėstelėjo rankomis.
Naudingas neįgalumas
Kaip pabrėžė bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė R. Ališauskienė, prezidentų populiarumas Lietuvoje nelabai siejasi su tuo, kaip tvarkomasi tiesiogiai šalies vadovui priskirtose srityse. Pavyzdys – teisėsauga. Teisėjus, generalinį prokurorą ir specialiųjų tarnybų vadovus skiria prezidentas. Iš visų apklausų matyti, kad žmonės nepasitiki šiomis institucijomis, bet prezidento reitingai yra tradiciškai aukšti.
„Pakanka pasižiūrėti į apklausas, atskleidžiančias, ko žmonės iš šalies vadovo tikisi. Pasirodo, iš prezidento tikimasi visko, taip pat pensijų bei algų didėjimo, bet tik ne to, kas jam tiesiogiai pagal Konstituciją pavesta“, – pabrėžė sociologė.
Dėl šių priežasčių ji sakė negalinti tiesiogiai susieti nepopuliaraus premjero reitingų su D. Grybauskaitės populiarumo mažėjimu.
Anot R. Ališauskienės, vargu ar A. Kubilius taps balastu, kuris nutemps žemyn pasitikėjimo prezidente rodiklius.Pats A. Kubilius yra vis labiau priklausomas nuo prezidentės malonės, ką aiškiai rodo ir nuolankus sutikinimas su užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko atstatydinimu.
„Žinoma, šalies vadovei ateityje teks rodyti dar daugiau išorinių kietos rankos ir tvirtos valios ženklų, reikės dar daugiau parodomojo radikalumo, nors neaišku, ar net jai pakeitus elgesio taktiką reitingai nukris. Formaliai nedaug galių turinčią prezidentę tauta dar ir atjaučia, tad pozicija jai yra labai palanki. Prezidentūrai, kitaip nei Seimui, langų tikrai niekas nedaužys“, – sakė R. Ališauskienė.
Pasak ekspertės, dėl bet kokių blogybių žmonės Lietuvoje tradiciškai linkę kaltinti Seimą, kurio vadovo populiarumas ar nepopuliarumas taip pat neturi įtakos bendram parlamento vertinimui – jis tradiciškai nepopuliarus.
TIK FAKTAI
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 19−29 dienomis atliktos apklausos duomenimis, A. Kubiliaus vadovaujamą TS-LKD, kaip ir lapkričio mėnesį, būtų palaikę 7 proc. suaugusių šalies gyventojų.
2008 metų gruodį palankiausiai Lietuvos gyventojai vertino Lietuvos deleguotą Europos Komisijos narę D. Grybauskaitę. Jos asmenį ir veiklą palankai įvertino 76 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių.
Išrinkus D. Grybauskaitę šalies vadove, ją remiančiųjų dar padaugėjo. 2009 metų lapkritį ją palankiai vertino 89 proc. apklaustųjų. 2009-ųjų gruodį, nors ir praradusi 4 procentinius punktus, D. Grybauskaitė išliko viešosios nuomonės apklausų lyderė. Ją palankiai įvertino 85 proc. respondentų.
Ministras pirmininkas A. Kubilius ir anksčiau nebuvo labai populiarus. Jis nepalankiai vertintas ir 2008 metų gruodį (naktinių mokesčių reformų metu) – 50 proc. respondentų jį tuomet vertino neigiamai. Ką tik pabuvęs premjeru, buvęs Socialdemokratų partijos vadovas Gediminas Kirkilas neigiamai įvertintas tada 67 proc. apklaustųjų.
2007 metų gruodį Seimo vicepirmininkas konservatorių vadovas A. Kubilius ir tuometinis ministras pirmininkas G. Kirkilas vertinti nepalankiai − po 53 proc.
Nepopuliarumo rekordą A. Kubilius pasiekė praėjusių metų pabaigoje. 2009-ųjų gruodį jį neigiamai vertino jau 84 proc. respondentų.
A. Kubiliaus reitingai
2007 m. gruodis nepalankiai vertina 53 proc.
2008 m. gruodis nepalankiai vertina 50 proc.
2009 m. gruodis nepalankiai vertina 84 proc.
