Daktaro gimtadienis už grotų: kaip atrodo jo gyvenimas dabar

Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetu iki šiol tituluojamas Henrikas Daktaras šiandien švenčia savo 61-ąjį gimtadienį. Žinoma, jei įkalinimo įstaigoje dienas leidžiančiam Henytei žodis „švęsti“ apskritai dar kažką reiškia.

251

Kaip yra minėjęs tv3.lt žurnalistui, beveik visus savo jubiliejus – 20-metį, 30-metį, 40-metį bei 60-metį – jis praleido būdamas už grotų. Tik 50-metį 1957-ųjų gruodžio 12-ąją gimęs H. Daktaras atšventė laisvėje.

Vos prieš metus, minėdamas savo 60-metį, išskirtiniame interviu Henytė teigė, kad didžiausia dovana, kokios jis norėtų labiausiai – perkėlimas iš Lukiškių kalėjimo-tardymo izoliatoriaus į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Prireikė šiek tiek mažiau kaip pusmečio ir šis H. Daktaro noras išsipildė. 2018-ųjų gegužės mėnesį teismas suteikė malonę Henytei ir leido jam įsikurti Pravieniškėse. Tad, akivaizdu, kad jei labai nori, tai tie norai ima ir išsipildo.

(251 nuotr.)
FOTOGALERIJA. H. Daktaro gyvenimo sąlygos Pravieniškėse

H. Daktaro gimtadienio proga nutarėme pažvelgti, kas iš esmės pasikeitė jo gyvenime nuo tų dienų, kai su juo dar 60-mečio proga teko bendrauti Lukiškių kalėjime.

Pasiekė svarbų tikslą

„Ar dar tikitės, kad bent 70-metį švęsite laisvėje?“ – lygiai prieš metus paklausėme H. Daktaro.

„Kas mane ten išleis? Net į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją bijo išleisti, tai kur čia į laisvę paleis. Prisigalvoja, kad būdamas netoli Kauno vėl pradėsiu organizuoti nusikalstamą gaują. Nors man svarbiausia yra būti arčiau savo šeimos“, – tuomet kalbėjo H. Daktaras.

Nors Temidės tarnai blaškėsi ir dar 2017-ųjų vasarą buvo nusprendę perkelti Henytę iš Lukiškių į lengvesnio režimo Pravieniškių koloniją, bet netrukus šis sprendimas buvo pakeistas ir Kauno nusikalstamo pasaulio autoritetas paliktas kalėjime. Vis dėlto, pakartotiniu prašymu H. Daktaras pasiekė savo.

(109 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Henriko ir Ramutės Daktarų namai Užliedžiuose

2018-ųjų gegužę įvyko tai, apie ką vos prieš kelis mėnesius pats H. Daktaras atsiliepė be didesnio optimizmo. Tiesa, nors buvo pasiektas svarbus tikslas, bet jis toli gražu dar nėra galutinis.

REKLAMA

Ir tas galutinis tikslas apibūdinamas vieninteliu žodžiu: „Laisvė“. „Gamta savo daro. Nesinori numirti kalėjime. Norėčiau namuose mirti, šeimos rate. Tokia mirtis būtų garbingesnė“, – tv3.lt žurnalistui yra sakęs H. Daktaras.

Įspūdžiai iš Pravieniškių

Po to, kai Henytė paliko Lukiškių kalėjimą, susitikome su juo Pravieniškių pataisos namuose, kur jau keletą mėnesių įsikūręs H. Daktaras tiesiog spindėjo optimizmu ir džiaugėsi pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis:

„Nepalyginsi su tuo, kas buvo Lukiškėse. Čia yra kiemelis 20 „ant“ 30 metrų dydžio. Ir gėlės, medžiai auga. Kambaryje esame ne po vieną, o keturiese. Nebereikia vienam sėdėti ir į lubas žiūrėti, turiu su kuo pabendrauti. Daugiau žmogiškumo čia. Ir prižiūrėtojai čia kitokie. Kalbama su tavimi, kaip su žmogumi, neužsiima įvairiomis provokacijomis.“

(79 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Henrikui Daktarui – 60! Prisiminė klaidą, kuri negrįžtamai pakeitė jo gyvenimą

Tiesa, paklaustas dėl lygtinio paleidimo, Henytė tada pratrūko: „Dėl lygtinio paleidimo padarė projektą, kad tik neišeitume į laisvę. Mat tik po 25 metų galėsi prašyti būti paleidžiamas ir tas procesas dar nuo 5 iki 10 metų tęsis. Be to, turi viską prisipažinti, nesvarbu, kad nepadarei vieno ar kito nusikaltimo. Taip pat atlyginti visus ieškinius.

Sakau, padarė tokį projektą, kad iki gyvos galvos nuteistieji neturėtų jokių galimybių atsidurti laisvėje. Negyvensiu tiek ilgai. Sėdžiu 16 metų, tai tik po 9 metų galėsiu kreiptis. Šansų jokių nėra. Išrinktų mane prezidentu, tai visiems suteikčiau amnestiją.“

H. Daktaras tv3.lt patvirtino, kad tol, kol buvo laikomas Lukiškių kalėjime apie laisvę net negalvojo.

„Iš tiesų, galvojau, kad Lukiškėse teks ir numirti. Bet dabar atsidūriau čia ir savijauta iškart pagerėjo. Kas žino, gal iki mirties pavyks atsidurti laisvėje. Viltis vis tiek yra. Jei netikėtum, tai iš viso prasmės kažką daryti nebūtų“, – tikino H. Daktaras.

Kad šie žodžiai nebuvo tik žodžiai patvirtino toliau sekę Henytės veiksmai. Šių metų gruodžio pradžioje Henytė kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kur apskundė Lukiškių kalėjimo direktoriaus priimtą atsisakymą teikti H. Daktaro kandidatūrą lygtinio paleidimo komisijai.

REKLAMA

Sunku būtų suabejoti, kad galimybė atsidurti laisvėje taps tuo noru, kurį Henytė sugalvos 61-ojo gimtadienio proga. Ar tas noras kada nors išsipildys, atsakys laikas, kurio, kaip teigė pats Henytė, liko ne tiek ir daug.

Svarbiausia – šeima

Dar kalbėdamas apie savo perkėlimą į Pravieniškes, Henytė nuolat akcentavo tai, jog bus arčiau namų ir dėl lengvesnio režimo sąlygų galės dažniau matytis su artimaisiais. Žinoma, pirmoje vietoje jį net ir tokiomis aplinkybėmis nuolat palaikančia žmona Ramute.

„Aš prokuratūrai ir tyrėjams sakiau, kad viską atiduodu – tiek dvarą, tiek bet kurį kitą turtą. Su triusikais palikite, jei norite. O mes su žmona išvykstam į Ispaniją. Geriau ten ubagausim, bet neliksim Lietuvoje. Bet jiems tas netinka. Jie nori, kad prisipažinčiau, ko nepadariau“, – yra kalbėjęs H. Daktaras.

Bet kol kas visus Henytės planus riboja įkalinimo įstaigos sienos ir įrašas nuosprendyje: „Iki gyvos galvos“.

Aplankys kartu su šeima

Gimtadienio išvakarėse pasikalbėjome su H. Daktaro žmona Ramute. Moteris patvirtino, kad šiemet gimtadienio dieną Henriką aplankys kartu su šeima:

„Turėsime trijų valandų trukmės pasimatymą. Nors Henrikas šiuo metu yra Pravieniškėse, tačiau pasimatymų dažnumas ir laikas praktiškai nesiskiria nuo to režimo, kuris buvo Lukiškių kalėjime.

Gimtadienio proga norisi iškepti skanų naminį pyragą ar tortą, padėti jį ant pasimatymų kambario stalo, susikibti visiems už rankų, taip suteikiant vienas kitam vidinės stiprybės, užpūsti vilties ir norų žvakelę... Tačiau tai liks tik svajonėse, nes nuteistieji neturi teisės gauti iš namų nei pyragų, nei žvakelių. Tad tiesiog pasimatysime ir tuo džiaugsimės.“

R. Daktarienė pridūrė, kad jau greitai ateis šv. Kalėdos, gražiausios ir prasmingiausios metų šventės, tad per jas bus už ką padėkoti:

„Dievulis šiais metais mus apdovanojo dviem anūkėliais, tad gyvenimas tęsiasi. Mums dienos bėga greitai, ne taip, kaip esantiems nelaisvėje. Gaila, kad metai bėga veltui, be jokios vilties... Žmogaus gyvenimas, tai ne varno, jis toks trumpas... Tad linkiu Henrikui išbūti, išlikti, išlaukti ir sulaukti pačios didžiausios svajonės išsipildymo.“

REKLAMA

Teismo diena

Primename, kad H. Daktaras iš viso yra teistas penkis kartus. Pirmąsyk už grotų jis atsidūrė būdamas vos 19 metų. Du kartus Henytė buvo teistas už turto prievartavimą bei poveikį liudytojui.


Rašyti komentarą...
p
px
2018-12-12 22:35:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
px
Atsakyti
0

n
nu,nu
2018-12-13 07:03:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pradesim mineti visu banditu gimtadienius,o juose privalo dalyvauti visa Lietuva.O kaip su dovanomis...Jeigu neturite ka rasyti,tai geriau patylekite,nebent uz tai gerai sumoka/
Atsakyti
-5

E
Ema
2018-12-13 20:02:40
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kada kitų Lietuvos žmogžūdžių gimtadieniai , kokių dovanų atnešti ? ! Gal Valstybė kokį milijoną padovanos šiam ''puikiam televizijos veidui '' / ? Pavydi pensininkai , norėtų taip puikiai gyventi ! Siūlau - paleisti žmogžūdžius ir jų vietoje apgyvendinti pensininkus ir neįgaliuosius ! Balsuokite KAS UŽ !
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (14)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų