Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, dėl klimato kaitos vidutinė metinė temperatūra kyla. Akivaizdžiausiai tai pastebima žiemą – tiek fiziškai, tiek statistiškai stebint temperatūrų svyravimus. „Nors Vilniuje turime stotį, kuri veikia jau du šimtus metų, Lietuvos duomenis turime tik nuo XX a. antros pusės. Nuo to laiko vidutinė temperatūra pakito vienu laipsniu. O tai yra daug“, – pasakoja J. Kilpys.
Rūšys, kurios nebūdingos mūsų platumoms
Be abejonės, klimatologo nuomone, į tai reaguoja gyvoji ir negyvoji gamta: „Dėl aukštesnės temperatūros greičiau nutirpsta sniego danga, todėl paukščiai ir vabzdžiai grįžta anksčiau“. Pastebėta, jog dabar augalai pradeda žydėti 1-2 savaitėmis anksčiau nei prieš pusę amžiaus. Taip pat ir paukščiai parskrenda anksčiau, išskrenda vėliau, o kiti net pasilieka žiemoti Lietuvoje. Specialisto nuomone, tai natūralu – kuo anksčiau nutirpsta sniegas, tuo anksčiau pavasarį grįžta paukščiai, nes jau ir čia gali susirasti maisto.
„Kiek tenka bendrauti su gamtininkais, jie pastebi, jog vis dažniau atsiranda mūsų platumoms nebūdingų augalų ir gyvūnų rūšių, kurios labiau būdingos Pietų Europos valstybėms. Ko tikrai anksčiau nebuvo“, - pasakoja J. Kilpys. Šiemet Lietuvoje buvo pastebėtas stepinis vieversys, kuris būdingas Pietų Ukrainai.
„Be to, teko dalyvauti Aplinkos ministerijos organizuotoje konferencijoje, kurioje gamtininkai teigė, jog kai kurios augalų rūšys traukiasi po mažu į šiaurę, – priduria Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos darbuotojas. – Pietinėje Lietuvoje padaugėjo skroblų, kurie nebuvo labai būdingi Lietuvai. Jų buvo, bet ne tiek daug.”
Kur tas globalinis atšilimas?
Klimatologas įvardija didžiausią bėdą, dėl ko žmonės skeptiškai vertina informaciją apie klimato kaitą ir globalinį atšilimą – jie maišo sąvokas. „Klimatas – daugiametė meteorologinių reiškinių visuma. Tai kas pastoviai būdinga Lietuvai. Žinoma, gali pasitaikyti, kuomet Lietuvoje bus šilčiau nei Italijoje, tačiau tai vienkartinė atmosferos būsena. Statistiškai Italijoje vis vien šilčiau. Tikimybė Italijoje sulaukti šiltesnių orų didesnė, – pasakoja J. Kilpys. – Žmonės nesupranta, jog orai trumpalaikė būsena. Šiandien gali būti šilta, o rytoj šalta.“ Tačiau gegužės mėnesis visuomet bus šiltesnis už kovo mėnesį, nes mūsų vidutinių platumų klimatui būdingi ciklai ir svyravimai.
Prieš kelis metus balandžio mėnesį iškritęs sniegas suteikė peno kalboms, jog jokio globalinio atšilimo nėra, kai tokie orai. „Bet praėjusiais metais mes turėjome labai šiltą balandį. Ir abu reiškiniai yra anomalijos“, – papildo specialistas. Kalbėti apie klimatą galima tik tuo atveju, jei vertinami 2-3 dešimtmečių temperatūrų pokyčiai.
„Reikia suprasti, jog nebūtinai dėl klimato kaitos ateinantis pavasaris bus šiltesnis. Jis gali būti ir šalčiausias per dešimt metų. Šios savaitės ar šio mėnesio orai nieko nepasako apie klimatą. Tam reikia stebėti daugiametes tendencijas”, – pokalbį užbaigia pašnekovas.
