Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl žymaus režisieriaus, aktoriaus, pedagogo, Vilniaus universiteto Kiemo teatro steigėjo ir ilgamečio vadovo, Vilniaus senamiesčio teatro įkūrėjo Vlado Limanto mirties.
„V. Limanto kūrybinis kelias visada buvo susijęs su teatru. Talentingas menininkas sukūrė nemažai vaidmenų, pastatė daug įsimintinų spektaklių, drąsiai ir moderniai pažvelgė į mokyklinio teatro tradicijas ir prikėlė jas naujam gyvenimui. V. Limanto vadovaujamame Kiemo teatre buvo gyvos tautiškumo idėjos, ugdomas jaunosios kartos patriotiškumas, meilė menui ir aktorystei, puoselėjama kūrybos laisvė. Visai Lietuvos teatro kultūrai reikšmingi šio išskirtinio kūrėjo nuopelnai ilgam išliks jo auklėtinių prisiminimuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose. Pagerbdama šviesų V. Limanto atminimą reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, kolegoms ir visiems Lietuvos teatro gerbėjams“, – rašoma Lietuvos vadovės užuojautoje.
Režisierius, aktorius V. Limantas mirė eidamas 91 metus. Su jo vardu neatsiejamai susijęs Vilniaus universiteto Kiemo teatro studijos ir Senamiesčio teatro įkūrimas.
Nemažai vaidmenų V. Limantas sukūrė sostinės „Vaidilos“ ir Lietuvos dramos teatruose, režisieriumi dirbo Klaipėdoje, Šiauliuose, Lietuvos televizijoje. Režisierius yra pastatęs apie 70 spektaklių pagal lietuvių ir užsienio dramaturgų kūrinius.
Tačiau prasmingiausias ir gražiausias, pasak režisieriaus, jo gyvenimo etapas prabėgo dirbant su studentais. Dar 7–ojo dešimtmečio pradžioje režisierius atgaivino senojo universiteto Kiemo teatrą.
Išėjęs iš Kiemo teatro, V. Limantas 1989 m. įsteigė Vilniaus miesto savivaldybės Senamiesčio teatrą ir dešimtmetį buvo jo vadovas, dėstė Vilniaus universiteto eksperimentinio aktorinio kurso studentams.
I. Degutienė: pagarba visada lydės V. Limanto vardą bei atminimą
Dėl režisieriaus, aktoriaus, pedagogo Vlado Limanto mirties užuojautą velionio artimiesiems ir giminėms, kolegoms ir auklėtiniams bei visai Lietuvos teatro bendruomenei pareiškė Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
„Vladas Limantas priklausė tai kūrėjų kartai, kuri itin negailestingomis ir nedėkingomis menui pokario sąlygomis ėmėsi tęsti lietuviškojo teatro tradicijas, kvietė visus, ypač jaunuomenę, išdrįsti kūrybiškai naudotis kultūriniu palikimu, meniniu paveldu. Tikriausiai iš čia – Velionio dėmesys ne oficialiajai, bet iš tikrųjų vertingai dramaturgijai, pradedant senosiomis Vilniaus universiteto teatro pjesėmis, baigiant Vinco Kudirkos veikalais, jau tautinio atgimimo metais prakalbintais nauja teatro kalba“, – užuojautoje rašo I. Degutienė.
Seimo Pirmininkės nuomone, atskiro paminėjimo vertos V. Limanto kūrybinės pastangos, daug metų skirtos Vilniaus universiteto Kiemo teatrui.
„Pedagoginių ir režisūrinių Velionio pastangų dėka studentų kolektyvas buvo pasiekęs itin profesionalių meninių aukštumų, o dešimtys buvusių Vilniaus universiteto Kiemo teatro aktorių ir šimtai žiūrovų kadaise statytus ir matytus spektaklius iki šiol prisimena su nuoširdžia pagarba. Nuoširdžiai tikiu, kad tokia pat pagarba visada lydės ir Velionio Vlado Limanto vardą bei atminimą“, – teigia I. Degutienė.
