„Kai konfliktas jau tiek užsitęsė, reikia daryti prielaidą, kad toks konfliktas bent vienai pusei, o gal abejoms yra kažkiek naudingas. Antraip nėra priežasčių nesusitikti ir nesusitarti“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visgi, aš matyčiau, kad valstybės interesas tikrai turėtų būti aukščiau už asmenines ambicijas. Kito kelio, kaip susitikti prezidentui ir užsienio reikalų ministrui ir tartis, surasti sprendimą – tiesiog nėra. To ir norisi palinkėti ir vis dar sulaukti“, – aiškino ji.
Parlamento vadovė leido suprasti, kad prezidento vietoje ji imtųsi pirmojo žingsnio, siekiant rasti bendrą sutarimą tarp Daukanto aikštės ir URM.
„Negaliu pateisinti šitos situacijos, kad pusmetį gyvai nesusitinkama ir tęsiamas toks aiškinimasis ar argumentavimas per atstovus, žiniasklaidoje. Manyčiau, kad prezidentas tikriausiai savo rankose turi visas galimybes žengti žingsnį. Tiesa pasakius, dabartinėje situacijoje, jeigu man reikėtų joje dalyvauti, matyčiau daug bonusų – tame tarpe ir politinių – žengime pirmo žingsnio link susitarimo, nes iš visuomenės pusės žiūrint, atrodo nesuprantama, kaip politikai nesikalba“, – dėstė ji.
Tuo metu svarstymus apie galimus diplomatų skyrimo tvarką reglamentuojančius įstatymų pokyčius V. Čmilytė-Nielsen vertina kritiškai.
„Dabar yra ne vienas pasiūlymas apie kažkokį tai įstatyminį sureguliavimą. Bet aš tai labai skeptiškai vertinu, nes įstatymu neįpareigosi dviejų žmonių, dviejų institucijų atstovų ateiti į tą patį kambarį, sėsti prie stalo ir kalbėti apie problemos sprendimą“, – aiškino ji.
Konfliktas tarp prezidento ir užsienio reikalų ministro tęsiasi nuo praėjusių metų
ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.
Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.
Vėliau prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad ambasadorių paskyrimas stringa, nes vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę. Vėliau patarėjas prakalbo ir apie poreikį keisti diplomatų atrankų tvarką.
Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.
