„Kai ateina jaunuolis, kurio sveikatos byloje nėra jokių įrašų, kad jis anksčiau turėjo psichikos sutrikimų, ir staiga, kaip kandidatas būti pašauktas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą, pradeda simuliuoti, imituoti – reikėtų peržiūrėti karo medicinos tarnybos komisijai nuostatus. Jeigu nėra jokių įrašų, (...) tokiam asmeniui galėtų atsirasti apribojimai išduodant leidimą vairuoti automobilį arba išduoti leidimą įsigyti ginklą“, – šeštadienį LNK televizijai sakė A. Pocius.
Seimo narį taip pat glumina karo medicinos tarnybos duomenys apie asmenis, negalinčius atlikti karo tarnybos prievolės dėl psichikos ligų ir psichologinių problemų, todėl A. Pocius siūlo įvertinti, kaip savo darbą atlieka atitinkami psichiatrai.
„Tikrai netikiu, kad 44 proc. mūsų visuomenės yra psichiškai nesveika. Manau, kad reikėtų peržiūrėti galbūt simuliavimo atvejus, galbūt įvertinti ir pačių psichiatrų darbą, nes, galbūt norėdami apsidrausti, priima sprendimą neleisti į kariuomenę“, – svarsto buvęs kariuomenės vadas.
Tuo metu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad visi galimi simuliacijos atvejai, atliekant sveikatos patikrinimus, yra tiriami ir didžioji dalis nepasitvirtina.
„Mes patikriname tuos atvejus, jie sudaro tik vieną kitą procentą. Vis dėlto, absoliuti dauguma, kurie jau serga, turi ne vienerius metus besitęsiančias lėtines ligas“, – žurnalistams sakė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad šiemet į šauktinių sąrašą įtraukta per 27 tūkst. 18–23 metų jaunuolių. Iš viso šiemet į tarnybą pašaukti planuojama 3845 jaunuolius, dar 210 aukštųjų mokyklų studentų ar absolventų tarnybą galės atlikti Jaunųjų karininkų vadų mokymuose (JKVM).
Karo prievolininkų sąrašo sudarymas loterijos principu šiemet gali būti paskutinis, nes jau pavasario sesijoje Seimas spręs dėl Karo prievolės reformos projekto.
Pagal Seime registruotą projektą siūloma mažinti šaukiamųjų amžių ir į tarnybą įtraukti 18–21 m. karo prievolininkus. Numatoma ir daugiau pokyčių – privalomoji pradinė karo tarnyba nebegalėtų būti atidedama, į ją būtų kviečiami kariuomenėje trūkstamas specialybes aukštosiose mokyklose baigę jaunuoliai bei atsirastų galimybė trumpinti tarnybos laiką.
Skaičiuojama, jog tokie pokyčiai leistų padidinti kasmet šaukiamų jaunuolių skaičių iki 5 tūkst. Tam Lietuvoje reikėtų įkurti dar keturis batalionus su kariniais miesteliais – skaičiuojama, jog šaliai tai kainuotų mažiausiai 500 mln. eurų. Infrastruktūrai tokiam projektui sukurti prireiktų 5–6 metų, sako krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Visgi šaukimo reformą pasiūlę konservatoriai tikisi su kitomis parlamentinėmis partijomis taip pat sutarti ir dėl visuotinio šaukimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
