• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria.

Nekilnojamojo turto (NT) kainoms Lietuvoje išliekant aukštoms, vis dažniau diskutuojama, kokios priemonės galėtų pagerinti būsto prieinamumą ir pristabdyti kainų augimą. Vienas iš siūlymų – papildomai apmokestinti investicinį būstą, tačiau dėl tokios iniciatyvos naudos ekspertų nuomonės išsiskiria.

REKLAMA

Lietuvos bankas (LB) siūlo svarstyti didesnį investicinio būsto apmokestinimą, argumentuodamas, kad tai galėtų prisidėti prie tvaresnės būsto rinkos ir mažesnių kainų svyravimų.

LB Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė anksčiau naujienų portalui tv3.lt yra sakiusi, kad maždaug trečdalis Lietuvoje įsigyjamų gyvenamosios paskirties būstų gali būti perkami investavimo tikslais, o Vilniuje ši dalis siekia net apie 40 proc.

REKLAMA
REKLAMA

LB duomenimis, investicinė veikla būsto rinkoje pastaraisiais metais išliko aktyvi. Pavyzdžiui, 2021 m. beveik 10 proc. butų buvo parduoti nepraėjus nė trejiems metams nuo jų įsigijimo, o apie 5 proc. – greičiau nei per vienus metus. Taip pat po pandemijos išaugo gyvenamojo NT pirkimai per juridinius asmenis, o jų dalis rinkoje išliko didesnė nei anksčiau.

REKLAMA

LB vertinimu, didesnė investuotojų dalis būsto rinkoje gali prisidėti prie spartesnio kainų augimo ir didesnių rinkos svyravimų.

Anot N. Valinskytės, augimo laikotarpiu investuotojai gali dar labiau kaitinti rinką, o sulėtėjimo laikotarpiu, jiems atsitraukus, nuosmukis gali būti dar ryškesnis.

Vis dėlto ne visi ekspertai sutinka, kad papildomi mokesčiai investiciniam būstui padėtų spręsti būsto prieinamumo problemą.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius anksčiau naujienų portalo tv3.lt skaitytojus yra įspėjęs, kad būsto prieinamumą reikėtų skatinti ne ribojimais, o didesne pasiūla – spartesniu projektų vystymu, greitesniu leidimų išdavimu ir mažesne administracine našta.

Jo teigimu, papildomi mokesčiai investuotojams nebūtinai sumažintų būsto kainas. Priešingai – dalis papildomos mokestinės naštos gali būti perkelta galutiniams vartotojams. Tai reiškia, kad brangiau gali tekti mokėti tiek būstą nuomojantiems, tiek jį perkantiems gyventojams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apie galimybę taikyti didesnius mokesčius investiciniam būstui naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis ir Vilniaus universiteto Kiekybinių metodų ir modeliavimo katedros vedėjas Algirdas Bartkus.

Kaip minėjo pašnekovas, lietuviams nekilnojamasis turtas yra tarsi šventas dalykas, todėl vos tik paliečiami mokestiniai klausimai, reaguojama labai jautriai.

REKLAMA

Dažnai minima, kad didesnė mokestinė našta galbūt turėtų tekti tiems asmenims, kurie būstą perka kaip investiciją. Tai yra antras ar trečias būstas, įsigyjamas ne savo reikmėms, o nuomai ar kitai veiklai.

Ar sutinkate, kad šioje vietoje yra daugiau erdvės taikyti didesnius mokesčius tiems asmenims, kurie būstą perka ne sau, o kaip investiciją?

A. Jaržemskis: Na, čia yra, kaip sakant, dvi pusės. Tai, kad yra galimybė, taip, yra. Ir matomai to komercinio, nuomai skirto investicinio būsto savininkai labai ir nenusivils, nes jie tiesiog tą mokestį perkels tiems patiems nuomininkams. Ir galiausiai, nors mokesčio tikslas yra apmokestinti turčius, sumokės skurdžiai.

REKLAMA

Atsiprašau už tokį išsireiškimą, bet tai labai gerai skamba. Sumokės tas, kuris vėliau nuomosis iš to savininko būstą, nes ta kaina padidės ta dalimi, kokia atsiras papildomas mokestis. Ir čia iš tikrųjų atsidaro dar vienas klausimas – kur lietuviai laiko tuos savo milijardus.

Mes girdime, kiek Lietuvoje yra milijardų, laikomų bankų sąskaitose. Infliacija tikrai nėra maža, o pinigai sąskaitose tirpsta. Todėl natūralu, kad žmonės ieško būdų ir krypčių investuoti. Tas prisirišimas prie fizinio daikto anksčiau, tarpukario Lietuvoje, buvo žemė, o dabar turime butus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai gal netgi tam tikras nacionalinis mentalitetas. Tačiau toks mokesčio didinimas būtent nekilnojamajam turtui paskatins permąstyti investicines kryptis. Tos kryptys gali būti investavimas į akcijas, į biržose prekiaujamus fondus.

Bet turime suprasti, kad tokiu atveju pinigai bus iš Lietuvos išvedami į, tarkime, Niujorko ar Frankfurto biržose listinguojamas įmones. Grąžos ten galbūt bus ir geresnės. Jeigu bus kilimas – geriau, jeigu bus kritimas – blogiau. Tačiau tai tiesiog paskatins virsmą tų žmonių mintyse, kurie yra sukaupę turtą ir nenori jo prarasti dėl infliacijos.

REKLAMA

Tai aš manau, kad čia viskas labai paprasta. Bet tikrai neapsigaukime, kad žmogus, kuris sunkiai dirba, sunkiai suduria galą su galu ir neturi būsto, nenukentės dėl tokio turčių apmokestinimo. Tikrai nukentės. Nes būtent ant jo bus perkeltas tas mokestis.

Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Gyventojas, kada perka butą, tai perka už pinigus, kurie jau liko po mokesčių. Kas draudžia uždirbti valstybei? Tegul perka savivaldybės butus ir nuomoja už rinkos kainą. Galės netgi nuomoti pigiau, nei privatus sektorius. Bus konkurencija ir kris nuomos kainos.
visada , sumoka skurdžiausi nes turčiai sėdi seime .
Svarbu, kad šitie visi skurdžiai rinkimų dieną pasijutę svarbiais, eitų į rinkimus ir eilinį kartą IŠ SUDARYTO SĄRAŠO "išrinktų" tuos, kurie rinkikus per visus galus ir toliau darytų.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų