Rytoj bus svarstoma, kokiems ekspertams patikėti georadarinį tyrimą buvusiose Šnipiškių žydų kapinėse.
Aplinkos ministras A. Paulauskas Vyriausybės strateginio planavimo komitetui siūlo pasitelkti žydų, Finansų ministerija – lietuvių, o Kultūros – skandinavų specialistus.
Vyriausybė georadariniams tyrimams yra skyrusi 90 tūkstančių litų. Geologijos tarnyba yra numačiusi, kad tyrimai bus atliekami šešiuose sklypuose, siekiant aptikti buvusių kapinių tvoros likučius.
Žydų ekspertai yra atsiuntę pasiūlymą tyrimus atlikti kur kas didesniame plote ir savo siūlomas paslaugas įvertino 120 tūkstančių eurų.
Ginčai, kurioje vietoje veikė XIX a. amžiaus viduryje uždarytos žydų kapinės, tęsiasi nuo 2005 metų, kai JAV žydų bendruomenės atstovai pasipiktino, jog buvusių žydų kapinių vietoje gali būti vykdomos statybos.
Komercinį ir apartamentų pastatą Neries krantinėje statantys verslininkai teigia, kad pastatas išdygo ne buvusių žydų kapinių teritorijoje. Žiniasklaidai jie yra pateikę 2005 metais sostinės savivaldybės ir Vilniaus apskrities administracijos patvirtintą schemą, kuri pagrindžia jų teiginius. Pasak verslininkų, sovietų valdžios 1949-1950 metais išardytos kapinės buvo kiek toliau, greta esančių Vilniaus koncertų ir sporto rūmų vietoje.
Tačiau Lietuvos istorijos instituto specialistų 2007 metų žiemą pateiktas žemėlapis rodo, kad statybos galimai vyksta ir buvusioje žydų kapinių teritorijoje.
Žydų kapinės, kurių ribas dabar bandoma nustatyti, Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XIX amžiuje, o žydų bendruomenė už tai gavo finansinę kompensaciją iš tuometinės Rusijos caro administracijos.
Skubių veiksmų sprendžiant Šnipiškių žydų kapinių klausimą jau reikalauja aukščiausi šalies vadovai, motyvuodami, kad skandalas jau susilaukė ir užsienio politikų dėmesio.
