• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomasas Rowekampas tikina, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada iki 2027 metų pabaigos pasieks visišką operacinį pajėgumą. Vis dėlto, anot jo, jeigu nepavyks surinkti pakankamai savanorių, Berlynas bus pasirengęs į Lietuvą karius skirti ir privalomąja tvarka.

Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Thomasas Rowekampas tikina, kad Lietuvoje dislokuojama Vokietijos brigada iki 2027 metų pabaigos pasieks visišką operacinį pajėgumą. Vis dėlto, anot jo, jeigu nepavyks surinkti pakankamai savanorių, Berlynas bus pasirengęs į Lietuvą karius skirti ir privalomąja tvarka.

REKLAMA

„Šiuo metu personalą renkame savanoriškumo pagrindu ir kol kas tai vyksta sėkmingai. Mūsų prioritetas turi būti savanorių pritraukimas, tačiau privalome išlikti realistai. Brigada iki kitų metų pabaigos turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą, o jeigu savanorių nepakaks, politinė pozicija yra labai aiški – turėsime įvesti privalomą karių skyrimą“, – interviu Eltai teigė Vokietijos parlamentaras, šią savaitę viešėjęs Lietuvoje, kur dalyvavo Seime vykusioje konferencijoje „Lietuvos ir Vokietijos forumas 2026“.

Pasak T. Rowekampo, Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje yra istorinis strateginis sprendimas, kuriam Bundestage pritaria plati politinių jėgų dauguma. Todėl, pabrėžė jis, šis įsipareigojimas neturėtų priklausyti nuo trumpalaikių politinių pokyčių Berlyne.

REKLAMA
REKLAMA

Penktadienį paskelbta, kad Vokietijos Bundesveras baigė formuoti Lietuvoje dislokuojamos 45-osios šarvuotosios brigados organizacinę struktūrą. Kaip pranešė leidinys „Die Zeit“, oficialiai suformuoti paskutiniai brigados padaliniai, tačiau dar laukia karių komplektavimo ir aprūpinimo darbai. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos brigada pasieks visišką operacinį pajėgumą, joje tarnaus apie 4,8 tūkst. karių ir dirbs 200 civilių darbuotojų.

REKLAMA

„Tai labai ilgalaikis įsipareigojimas“, – akcentavo Bundestago Gynybos komiteto vadovas.

Pagrindiniai brigados komplektavimo iššūkiai

– Ar Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje vyksta pagal planą ir ar iki 2027 metų pabaigos pavyks pasiekti visišką operacinį pajėgumą? Kokie pagrindiniai iššūkiai dar laukia Vokietijos?

– Tikslas yra ambicingas, tačiau, mano asmenine nuomone, pasiekiamas. Pagrindiniai iššūkiai susiję su personalo pritraukimu, infrastruktūra ir karine technika. Glaudus bendradarbiavimas su Lietuva yra būtinas ir jis vyksta labai gerai. Esame labai dėkingi Lietuvai už šį bendradarbiavimą. Brigada turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą iki 2027 metų pabaigos. Būtent tai pažadėjome Lietuvai ir NATO.

REKLAMA
REKLAMA

Viskas vyksta labai sparčiai. Judame pagal planą. Manau, kad karinės technikos tiekimo terminų laikomės, infrastruktūra beveik parengta, o šiuo metu dirbame siekdami užtikrinti reikiamą karių skaičių. Esu įsitikinęs, kad 2027 metų pabaigoje būsime pasirengę.

– Anksčiau šiais metais užsiminėte apie galimybę karius į Lietuvą skirti privalomąja tvarka, jeigu nepakaktų savanorių. Ar situacija dėl personalo pritraukimo pagerėjo, ar toks scenarijus vis dar realus?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

– Šiuo metu personalą renkame savanoriškumo pagrindu ir kol kas tai vyksta sėkmingai. Mūsų pirmasis prioritetas turi būti savanorių pritraukimas, tačiau privalome išlikti realistai. Brigada iki kitų metų pabaigos turi pasiekti visišką operacinį pajėgumą, o jeigu savanorių nepakaks, politinė pozicija yra labai aiški – turėsime įvesti privalomą karių skyrimą. Operacinė parengtis turi būti svarbiausia. Tai labai aiški Vokietijos kariuomenės pozicija.

REKLAMA

– Kokių papildomų pajėgumų, karinės technikos ar infrastruktūros reikia, kad Vokietijos brigada galėtų ginti Lietuvos teritoriją nuo pat karinės krizės pradžios?

– Mūsų brigadą rems visa Vokietijos kariuomenės divizija. Taigi tai nėra atskiras, izoliuotas vienetas – brigada yra visų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dalis. Tačiau mums taip pat reikia veiksmingos žvalgybos, modernių vadovavimo ir ryšių sistemų, artilerijos, oro gynybos bei pakankamų šaudmenų atsargų. Brigada turi gebėti apsiginti pati. Logistika, medicininė parama ir patikima infrastruktūra taip pat yra vienodai svarbios. Todėl brigada privalo būti visiškai aprūpinta.

REKLAMA

– Ar Bundestage egzistuoja ilgalaikis tarppartinis sutarimas dėl Vokietijos brigados išlaikymo Lietuvoje, įskaitant finansavimą, reikalingą nuolatiniam jos dislokavimui?

– Taip. Šis dislokavimas yra istorinis strateginis sprendimas. Jį priėmė ankstesnė Vokietijos vyriausybė, o dabartinė vyriausybė jį visiškai palaiko. Parlamente turime plačią daugumą, remiančią šį pirmąjį nuolatinį Vokietijos karinį dislokavimą už šalies ribų. Manau, kad mūsų saugumo politika neturėtų priklausyti nuo trumpalaikių politinių daugumų. Todėl tai yra labai ilgalaikis įsipareigojimas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

NATO turi stiprinti apsaugą nuo masinių dronų atakų

– Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse beveik kasdien diskutuojama apie oro gynybą bei dronų keliamas grėsmes. Kaip, atsižvelgdamas į pastaruosius dronų įskridimus į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos, vertinate NATO rytinio flango oro gynybos pajėgumus?

– Gera žinia yra ta, kad kartu su NATO partneriais esame pajėgūs apsiginti nuo Rusijos oro atakų keliamos grėsmės. Tačiau kasdien matome, ką Rusija daro mūšio lauke Ukrainoje, taip pat stebime jos karinės technikos įsigijimus ir ginkluotės plėtrą. Todėl turime būti pasirengę reaguoti į būsimas oro atakas, kurios labai skirsis nuo tų, prie kurių buvome įpratę praeityje.

REKLAMA

Privalome didinti savo pajėgumus, ypač siekdami apsisaugoti nuo masinių dronų atakų ir balistinių raketų grėsmių. Tačiau klausimas nėra tas, ar mes pajėgūs tai padaryti. Mes tai galime. Turime didinti gynybos pramonės gamybos pajėgumus ir savo karinius gebėjimus. Kartu su partneriais pateiksime bendrą atsaką į šias grėsmes.

REKLAMA

– Ar Vokietija turėtų svarstyti papildomų oro gynybos pajėgumų, įskaitant „Patriot“ sistemas, ilgalaikį dislokavimą Lietuvoje? Ko reikėtų tokiam sprendimui priimti?

– Lietuvos gynyba ir atgrasymas nuo jai kylančių grėsmių yra bendra NATO atsakomybė. Jeigu atsiras papildomų oro gynybos sistemų poreikis, sprendimus priimsime pagal NATO planus ir tuomet prie jų įgyvendinimo prisidėsime. Tačiau noriu aiškiai pabrėžti, kad privalome gebėti apsaugoti NATO rytinio flango oro erdvę. Tai yra NATO atsakomybė, ir jeigu reikės papildomų oro gynybos pajėgumų, juos užtikrinsime kartu su Aljansu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Rusija gali kelti grėsmę NATO ir anksčiau nei 2029 metais

– Vokietijos gynybos pareigūnai yra perspėję, kad Rusija iki 2029 metų gali būti pajėgi užpulti NATO. Ar Baltijos šalys gali susidurti su tiesiogine karine grėsme dar anksčiau? Kokiems veiksmams Aljansas turėtų teikti pirmenybę?

– Negalime atmesti ankstesnės grėsmės, o 2029-ieji neturėtų būti suprantami kaip saugus terminas, reiškiantis, kad iki tol nieko neįvyks. Tai yra vertinimas, kada Rusija galėtų įgyti karinius pajėgumus, leidžiančius kelti rimtą grėsmę NATO. Todėl privalome stiprinti savo gynybinius pajėgumus. Būtent dėl šios priežasties siekiame juos didinti, kad ateityje būtume pasirengę apsiginti nuo bet kokios Rusijos atakos.

REKLAMA

– Jeigu Lietuva patirtų karinį puolimą, kokį vaidmenį Bundestagas atliktų priimant sprendimus dėl Vokietijos karinio atsako? Ar egzistuoja teisinių arba politinių kliūčių, kurias reikėtų pašalinti iš anksto?

– Ne. Pavyzdžiui, jeigu Rusija užpultų mūsų brigadą, visiškai aišku, kad kariai galėtų ir turėtų teisę gintis. Jeigu būtų užpulti Vokietijos kariai, jie gintųsi. Jeigu būtų užpulta Lietuva, turime NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimą. Todėl sprendimas, kaip reaguoti į galimą puolimą, būtų priimamas NATO lygmeniu. Ir tuomet visiškai aišku, kad mes su savo pajėgomis būtume NATO atsako dalis.

REKLAMA

Europa turi stiprinti gynybą, tačiau negali atsisakyti JAV paramos

– Jeigu Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) sumažintų savo karinį buvimą Europoje, kokius pajėgumus Vokietija ir kitos Europos sąjungininkės turėtų užtikrinti, kad Baltijos regione išliktų patikimas atgrasymas?

– Vis dar tikiu, kad NATO yra tinkamas atsakas į Rusijos keliamą grėsmę. Europos karinių pajėgumų didinimas nereiškia, kad siekiame išstumti JAV pajėgumus. Esame nuo jų priklausomi, pavyzdžiui, branduolinio atgrasymo, žvalgybos ir kosminių pajėgumų srityse. Todėl nemanau, kad turėtume kalbėti apie NATO pabaigą. Aljansas ir ateityje bus taikos bei stabilumo Europoje garantas.

REKLAMA
REKLAMA

Kai didiname savo pajėgumus, tai darome ir todėl, kad JAV mūsų prašė juos stiprinti. Norime tai įgyvendinti taip, kad neatsirastų pajėgumų spragų. Įvykdysime NATO duotus pažadus ir prisiimsime daugiau atsakomybės, tačiau tai nėra sprendimas, nukreiptas prieš mūsų transatlantinius partnerius. Tokius klausimus turime spręsti kartu su jais.

– Kaip Vokietija turėtų derinti Europos Sąjungos (ES) pastangas stiprinti gynybinius pajėgumus su NATO, kaip kolektyvinės gynybos pagrindu? Kuriose srityse Lietuva ir Vokietija galėtų glaudžiau bendradarbiauti?

– Mano nuomone, NATO išlieka mūsų kolektyvinės gynybos pagrindu, o ES gali reikšmingai prisidėti, ypač bendrų gynybos įsigijimų, gynybos gamybos, karinio mobilumo ir galbūt karinių įsigijimų finansavimo srityse. Europa gali padėti Europos NATO narėms didinti savo pajėgumus.

Kalbant apie dvišalį Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą, manau, kad galėtume rengti daugiau bendrų pratybų ir mokymų. Taip pat galėtume ieškoti bendrų gynybos įsigijimų sprendimų, bendradarbiauti kuriant apsaugos nuo dronų sistemas. Tai labai reikalinga. Galime bendradarbiauti ir gynybos pramonės srityje. Didžiausia problema Vokietijoje ir, manau, visoje Europoje yra ta, kad dabar turime pinigų gynybiniams pajėgumams didinti, tačiau mums trūksta pramonės gamybos pajėgumų. Tai tikriausiai viena iš sričių, kuriose galėtume glaudžiau bendradarbiauti su Lietuva.

REKLAMA

– Lietuva jau paskelbė apie planus iki 2032 metų įvesti visuotinį šaukimą. Ar manote, kad Vokietijai taip pat galiausiai teks grįžti prie privalomosios karo tarnybos, siekiant įgyvendinti gynybos įsipareigojimus?

– Taip, manau, kad taip. Vokietijos vyriausybės ir valdančiosios koalicijos sprendimas yra pirmiausia bandyti didinti karių skaičių savanoriškos tarnybos pagrindu. Tačiau netikiu, kad to pakaks. Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduriame Vokietijoje, yra poreikis iš naujo suartinti ginkluotąsias pajėgas ir visuomenę.

Privalomąją karo tarnybą sustabdėme 2011 metais ir nuo to laiko tarp visuomenės bei kariuomenės atsirado atotrūkis. Manau, kad turime pakeisti visuomenės mąstymą. Todėl privalomoji karo tarnyba galėtų būti priemonė parodyti visai kartai, kad saugumo ir stabilumo negali užtikrinti vien kiti žmonės. Tam reikalingas kiekvieno visuomenės nario įsitraukimas. Todėl diskusiją apie karo tarnybą turime išnaudoti ir bendram visuomenės atsparumui stiprinti.

Rusija gali išnaudoti paliaubas pasirengti naujam karui

– Kaip galimos paliaubos ar derybomis pasiektas susitarimas Ukrainoje paveiktų NATO rytinio flango saugumą? Ką Vokietija ir visas Aljansas turėtų daryti, kad Rusija neišnaudotų kovų pertraukos savo kariniams pajėgumams atkurti?

REKLAMA

– Paliaubos iš pradžių būtų gera žinia, tačiau netikiu, kad Rusija iš tiesų siekia dėl jų derėtis. Kelias į paliaubas galėtų būti labai paprastas – Rusija galėtų nutraukti savo agresiją rytoj arba net šiandien. Todėl nemanau, kad Vladimiras Putinas siekia susitarimo dėl paliaubų.

Net jeigu paliaubos būtų pasiektos, tai nereikštų, kad ateityje turėtume ilgalaikę taiką. Rusija galėtų išnaudoti kovų pertrauką savo ginkluotosioms pajėgoms atkurti. Būtent todėl turime toliau remti Ukrainą ir kartu stiprinti NATO rytinį flangą. Negalime suteikti Rusijai galimybės išnaudoti karo pertrauką pasirengimui kitam karui.

Vokietijos pozicija labai aiški – norime, kad kitą dieną po karo Ukrainoje pabaigos Europoje jau veiktų saugumo architektūra, kurios dalimi būsime ir mes. Manau, kad Ukraina taip pat turi būti pokarinės Europos saugumo ir stabilumo architektūros dalis. Tačiau tai ateities klausimas. Pirmiausia turime sudaryti sąlygas Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos ir ją remti. Pasibaigus karui turi būti užtikrintos europinės saugumo garantijos.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų