„Mano uždavinys aiškus, – kaip ir anksčiau ne kartą buvau minėjęs, – turėti Lietuvos Respublikos ambasadą Pekine ir turėti teisėtai, normaliai, saugiai funkcionuojančią Kinijos ambasadą čia, Vilniuje“, – ketvirtadienį „Žinių radijuje“ teigė K. Budrys.
„Ties to klausimo sprendimu judame. (...) Turėkime kantrybės. Kaip kinai turi apie 3 tūkst. metų trukmės kantrybę, jie gali palaukti. Lietuvos kantrybė yra trumpesnė – tūkstančio plius metų, tai mes irgi galime palaukti“, – pridūrė ministras.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai. Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.
Savo ruožtu K. Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
Tuo metu portalui „Delfi“ Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas teigė, kad iš Lietuvos pusės Kinijai buvo pateiktas paskutinis pasiūlymas ir dabar laukiama jos reakcijos. Kaip aiškino URK vadovas, pasiūlymas susijęs su tuo, kad Kinijos diplomatai grįžtų dirbti į ambasadą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
