Sveikatos apsaugos ministerija po ketverių metų susizgribo, kad vienas iš dviejų jos atstovų Briuselyje buvo paskirtas neteisėtai, ir dabar rengiasi jį atšaukti. Kitas atašė, po skandalo Lietuvoje į nuolatinę atstovybę Briuselyje pervestas laikinai, postą greičiausiai išsaugos.
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas pavedė ministerijos valstybės sekretorei pradėti vieno iš dviejų Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atašė nuolatinėje Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje (ES) atšaukimo procedūrą.
Suabejojo paskyrimu.
Dar sausį A.Čaplikas buvo nurodęs pasirinkti vieną iš dviejų taupymo modelių: palikti dirbti du atašė, bet mažinti jų išlaidas, arba vieno pareigūno atsisakyti. Tačiau, kaip teigiama oficialiame SAM pranešime, atliekant Briuselyje dirbančių atašė veiklos ir finansavimo analizę paaiškėjo, kad dėl vieno jų skyrimo teisėtumo kyla abejonių.
Kaip vakar paaiškino SAM, jokių konkrečių sprendimų, kurio iš dviejų pareigūnų bus atsisakyta, dar nepriimta. Tačiau, LŽ šaltinių teigimu, pakuotis daiktus greičiausiai teks dar 2005-aisiais į Briuselį deleguotam Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) atstovui Kęstučiui Kuzmickui. Būtent jo skyrimo aplinkybėmis galėjo suabejoti naujoji SAM vadovybė. O štai 2007-ųjų pabaigoje laikinai į Briuselį išsiųstas Darbo partijos (DP) protežė vadintas buvęs SAM valstybės sekretorius Mindaugas Plieskis greičiausiai išsaugos savo postą.
Seime svarstoma, kad K.Kuzmickas gali tapti politinių dėlionių auka. Anksčiau įtakingi socialliberalai, išrūpinę jam postą, dabar yra nereikšmingi politiniai žaidėjai. Tuo metu DP, globojusi M.Plieskį, savo pozicijas išlaiko, jos balsai vis dar rūpi ir dabartiniams valdantiesiems.
Abiejų atašė išlaikymas Briuselyje Lietuvai kasmet kainuoja daugiau kaip po pusę milijono litų. Nors K.Kuzmickas per metus uždirba apie 42, o M.Plieskis - 71 tūkst. litų, jiems dar kompensuojamos darbo užsienyje išlaidos, mokami kiti priedai. Realiai praėjusiais metais K.Kuzmickui "į rankas" buvo išmokėta 221 936, o M.Plieskiui - 252 801 litas.
Interesai - ne problema
Nuolatinėje Lietuvos atstovybėje ES sveikatos atašė dirba nuo 2003-iųjų. 2005 metų vasarą į Briuselį nutarta skirti dar vieną pareigūną - per 2004-ųjų rinkimus nei į Europos Parlamentą (EP), nei į Seimą nepatekusį K.Kuzmicką. Kalbėta, jog antro atašė etato prireikė dėl to, kad Briuselyje - labai daug darbo, o nuolat siųsti į komandiruotes SAM atstovus per brangiai kainuoja. Tuomečio sveikatos apsaugos ministro "darbiečio" Žilvino Padaigos įsakymu K.Kuzmickas išvyko trejiems metams, bet dirba iki šiol.
Tada teigta, kad K.Kuzmicką įtaisyti Briuselyje itin stengėsi tuo metu vienas įtakingiausių valdančiosios NS narių - užsienio reikalų ministras Antanas Valionis. Sveikatos atašė skiria SAM, tačiau numatomos kandidatūros derinamos su Užsienio reikalų ministerija.
Skiriant pareigūną aiškinta, kad K.Kuzmickas pasirinktas dėl jo darbo patirties - 2000-2003 metais vadovavo Seimo Sveikatos reikalų komitetui, vėliau buvo Lietuvos Seimo stebėtojas Europos Parlamente.
Politiko globėjų įkarščio neatšaldė net kiek anksčiau nuskambėjęs skandalas, dėl kurio K.Kuzmickas neteko parlamentinio Sveikatos reikalų komiteto vadovo posto.
Triukšmas kilo sužinojus, kad K.Kuzmickas, Seimo paprašęs komandiruotės į Maskvą, kurioje esą planavo megzti parlamentinius ryšius su Rusijos Valstybės Dūma, iš tiesų ketino spręsti farmacininkų reikalus. Kaip paaiškėjo, per vizitą buvo suplanuotas susitikimas su Rusijos farmacijos magnatu, Dūmos deputatu Vladimiru Bryncalovu. Tuomet V.Bryncalovas, vadovaujantis didžiausiai Rusijos farmacijos bendrovei "Brincalov A", intensyviai ieškojo būdų importuoti į Lietuvą nė vienoje ES valstybėje neregistruotą rusišką insuliną.
Toliau nuo skandalo
M.Plieskio įdarbinimo Briuselyje istorija dar įdomesnė, tačiau liberalcentristų vadovaujamai SAM ji nekliūva. Šis pareigūnas į sveikatos apsaugos atašė postą 2007 metų pabaigoje išsiųstas laikinai, įsisiūbavus skandalui dėl jo paskyrimo SAM valstybės sekretoriumi.
Tais metais teismas nusprendė, kad M.Plieskis buvo neteisėtai pripažintas 2006-aisiais vykusio konkurso SAM valstybės sekretoriaus pareigoms eiti nugalėtoju, nes pareigūnui trūko vadovavimo stažo.
Konkurso rezultatus teismui apskundė kitas jo dalyvis, Etinių farmacijos kompanijų atstovybių asociacijos direktorius Gintautas Barcys. Jis tvirtino, kad konkursas buvo "tendencingas ir neskaidrus".
Žiniasklaida dar likus kelioms dienoms iki konkurso skelbė, jog tuometis sveikatos apsaugos ministras Ž.Padaiga, poste leidžiantis paskutines dienas, siekia parūpinti šiltas vietas DP palankiems žmonėms. M.Plieskis buvo įvardijamas kaip laimėtojas dar neįvykus konkursui, juo labiau kad pusę komisijos, kuri turėjo atrinkti pretendentus, narių sudarė DP atstovai, o jai vadovavo pats Ž.Padaiga.
Dar nesibaigus teismų maratonui dėl M.Plieskio paskyrimo tuometis SAM vadovas, iš Pilietinės demokratijos partijos pas socialdemokratus perbėgęs Rimvydas Turčinskas, kaip teigiama, ne be politinių partnerių iniciatyvos, priėmė saliamonišką sprendimą - esą ginčai dėl ministerijos valstybės sekretoriaus paralyžiuoja SAM darbą, todėl pareigūnas laikinai perkeliamas į Briuselį.
Abejonės nesutrukdė
Įkurdinti M.Plieskio Briuselyje nesutrukdė anksčiau jo veiklą lydėję skandalai. Dar prieš tapdamas SAM valstybės sekretoriumi M.Plieskis, kaip kalbama, ne be Ž.Padaigos, vos apšilusio kojas SAM, palaikymo, buvo paskirtas Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininku. Vienas įsimintinų jo vadovavimo rezultatų - plačiai nuskambėjęs išpuolis prieš biotechnologinės farmacijos bendrovę "Sicor Biotech", stojusią skersai kelio vienai JAV farmacijos kompanijai. Nors paramą lietuviškoms inovacijoms tuo metu žadėjo net premjeras Algirdas Brazauskas, "Sicor Biotech" gaminamas
preparatas nuo vėžio "Grasalva" slapčia, neprašant duomenų iš gamintojo, buvo skundžiamas Europos Komisijai, stabdoma jo registracija.
Netrukus kilo kitas konfliktas. Iš rinkos VVKT iniciatyva bandyta išstumti Kauno bendrovės "Liuks" medikamentus, o įmonei grasinta atimti licenciją.
Pats M.Plieskis LŽ tikino nematąs sąsajų tarp buvusių įvykių ir jo darbo perspektyvų Briuselyje. "Jei žinote, šis klausimas seniai baigtas ir uždarytas", - sakė jis.
Pareigūnas tikino, kad jo ir K.Kuzmicko darbo apimtis Briuselyje didžiulė - kiekvienas jų kas savaitę dalyvauja 3-4 posėdžiuose, trunkančiuose visą dieną, sprendžia klausimus, kurie turi įtakos sveikatos ir su ja susijusioms sritims.
"Puikiai suvokiu dabartinę ekonominę situaciją, kurioje atsidūrusi ne tik Lietuva, bet ir kitos šalys. Sprendimai, matyt, bus apgalvoti, o mums teks jų laikytis. Vienas ar du bus atašė - dirbsime", - apie SAM planus mažinti atašė skaičių kalbėjo jis.
Jurga Tvaskienė
