Tai, kad problemos rimtos ir joms spręsti reikalingi neatidėlioti sprendimai, rodo žmonių įsitraukimas į konsultaciją – sulaukta 516-os medikų ir kitų visuomenės narių, neabejingų medikų darbe patiriamiems sunkumams, atsakymų. Tai aktyviausia iš per pastarąjį pusmetį ministerijų el. apklausų būdu organizuotų viešųjų konsultacijų.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, organizuodama viešąją konsultaciją, SAM vylėsi išgirsti ne tik medikų nuomonę apie konkrečias iniciatyvas, kaip būtų galima gerinti mikroklimatą, psichosocialines darbo sąlygas, tarpusavio bendravimo kultūrą ir spręsti kitas problemas gydymo įstaigose.
„Kartu siekta paskatinti medikų bendruomenę dar labiau kalbėti, netylėti ir tartis, siekiant rasti geriausius sprendimus. Mūsų nuomone, tą pavyko padaryti. Viešoji konsultacija leido labai aiškiai, tiksliai ir iš pirmųjų lūpų išgirsti tas problemas, apie kurias prabilti medikų bendruomenė iki šiol nedrįso. O tai atveria galimybes pokyčiams“, – sako ministras A. Veryga. Kalbant apie pagrindines išsakytas problemas, matyti, kad medikams trūksta įrankių, kaip anonimiškai pranešti apie incidentus ar neigiamą psichologinę aplinką. Apie tai pasisakė daugiau nei 90 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje.
SAM jau įsteigė Pasitikėjimo liniją, kuri yra svarbus žingsnis, siekiant operatyviai gauti informaciją apie neigiamas situacijas, kurios, deja, kaip rodo medikų liudijimai, dažnos ne vienoje šalies gydymo įstaigoje. Naujausiais duomenimis, nuo tokios galimybės atsiradimo lapkričio 5 d., sulaukta jau arti 40-ties skambučių. Apie pusė skambučių – dėl gydymo įstaigos vadovo, administracijos arba tiesioginio vadovo psichologinio smurto. Taip pat nemažai skambinančiųjų įvardijo bendrą blogą atmosferą, vadovybės baimę, darbuotojų atleidimą be priežasties. Daugiausiai skambinta iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Šiaulių rajono. Viešosios konsultacijos rezultatai taip pat leidžia teigti, kad medikams trūksta profesionalios psichologinės pagalbos, o požiūris, kad medikai negali sirgti, blogai jaustis, turėti problemų – itin gajus. Tai įvardijo daugiau nei 86 proc. konsultacijoje dalyvavusių žmonių. Tad jie palankiai vertino SAM siūlymus gydymo įstaigose organizuoti savitarpio paramos grupes, streso valdymo mokymus, psichologo konsultacijas ir pan.
Taip pat beveik tiek pat žmonių nurodė, kad nuolat turėtų būti vertinama medikų emocinė savijauta. Tai rodo, kad gydymo įstaigose šiuo metu per mažai dėmesio skiriama vidinės komunikacijos priemonėms, vadovai neįvertina, kad pagrindinis jų turtas – tai darbuotojai, kad reikia ieškoti būdų ir priemonių, kaip sudaryti kuo palankesnę darbui aplinką. Tuo tikslu SAM pateikė siūlymą vykdyti kasmetinę darbuotojų pasitenkinimo ir savijautos apklausą, kurios rezultatai turėtų įtakos ir įstaigos vadovų metiniams vertinimams.
Anot sveikatos apsaugos viceministrės, ekspertų darbo grupės vadovės Linos Jaruševičienės, iš pateiktų atsakymų aišku ir tai, kad būtini pokyčiai vidurinėje vadovų grandyje. SAM siūlymui įvesti 5-erių metų vadovų kadencijas pritarė beveik 80 proc. dalyvavusiųjų konsultacijoje. „Kalbame apie skyrių vedėjų, vyresniųjų slaugytojų kadencijas. Tai yra tie žmonės, nuo kurių dažnai priklauso darbuotojų savijauta darbe ir kurie turėtų būti ramstis tiek profesine, tie moraline prasme. Tokį siūlymą jau ne kartą buvome pateikę svarstyti ir anksčiau. Tad šios konsultacijos rezultatai tik dar kartą rodo, kad šie pokyčiai ne tik būtini, bet ir gyvybiškai svarbūs, siekiant kitokio požiūrio į vadovavimą gydymo įstaigose“, – sako viceministrė L. Jaruševičienė.
Taip pat konsultacijoje dalyvavusieji teigiamai vertino SAM siūlymą riboti įstaigos vadovybės galimybes subjektyviai, be aiškių kriterijų skirti skatinamąsias ar drausmines priemones bei nustatyti darbo sąlygas darbuotojams, taip mažinant įsišaknijusią hierarchiją, kai remiamasi gydymo įstaigos vadovo, padalinių vadovų subjektyvumu, nepotizmu, simpatijomis ar antipatijomis.
Be to, 86 proc. konsultacijos dalyvių pritarė SAM siūlymui tvirtinti vadovų etikos ir elgesio normų kodeksą ir jo pažeidimų svarstymo procedūras, siekiant užtikrinti didesnę ligoninių vadovų atsakomybę ir geresnius elgesio etikos standartus.
Taip pat, viešojoje konsultacijoje išsakyta pozicija, kad vadovaujančiąsias pareigas užimantys žmonės dažnai būna puikūs, savo sritį išmanantys specialistai, tačiau jiems trūksta žinių, kaip vadovauti kolektyvui, tinkamai organizuoti darbą. Tad konsultacijos dalyviai pritarė, jog nemažas dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik dalykinei srities kompetencijai kelti, bet ir vadovavimo, lyderystės įgūdžiams ugdyti. Tai turėtų būti privaloma kiekvienam vadovui.
Be to, konsultacijoje dalyvavusieji atkreipė dėmesį ne tik į gydymo įstaigų vidinius procesus, bet ir į pacientų lūkesčius ir visuomenėje formuojamą požiūrį į medikus. Akcentuota, kad didelę psichologinę įtampą sukuria per dideli reikalavimai, ne retai ir nerealūs pacientų lūkesčiai, dėl kurių kyla konfliktai. Taip pat įvardinta, kad trūksta žiniasklaidos objektyvumo, galimybių medikams paaiškinti tam tikras situacijas.
Ši informacija pateikta ministro A. Verygos sudarytai darbo grupei, kurios tikslas – parengti planą ir atitinkamas priemones, kaip stiprinti medikų psichikos sveikatos būklę ir gerinti psichoemocinį klimatą gydymo įstaigose. Be to, kaip ir buvo skelbta, po viešosios konsultacijos, įvertinus gautas nuomones iš medikų bendruomenės, bus rengiamos ne tik rekomendacijos gydymo įstaigoms, bet ir teisės aktų pakeitimai, jei jų reikės pokyčiams įgyvendinti. Galutinius sprendimus dėl tolimesnių veiksmų, kaip ydingą situaciją dėl medikų darbe patiriamo mobingo, psichologinio smurto keisti iš esmės, priims ekspertai. Viešoji konsultacija vyko lapkričio 4 – 18 dienomis.
