Ar šiluma dar grįš ir kokios jos galime tikėtis, klausėmė klimatologo Arūno Bukančio.
Laba diena. Tai bene visą savaitę pylė lietus. Ar galima manyti, kad panašus oras dabar laikysis ir artimiausiu metu?
Atlante jau įsisiautėjo ciklonai, dabar jie pradeda slinkti link Europos ir vienas po kito, netgi tokiom serijom ir neša ilgai lauktą lietų.
Visgi kirtulių reikėjo Lietuvai ir jau tos trys sausringos savaitės rugpjūčio jos iš tikrųjų išsekino ir gruntinius vandenis, ir paviršinius vandens telkinius, nuseko upės, ežerai, taip kad lietus yra tikrai dabar, manyčiau, kaip didelis privalumas ir didelis džiaugsmas kalbant apie orus.
Jau kitą pirmadienį bus paskutinioji vasaros diena, o paskui jau ruduo. Tai ar mes galime manyti, kad kai jau pasibaigia ta kalendorinė vasara, jau viskas, ruduo mums žvelgs į akis?
Šiaip tai į kalendorių gal labai žiūrėti ir nereikėtų. Dažniausiai yra skaičiuojama visgi vasaros pabaiga kaip astrominės vasaros pabaiga, tai šiemet lygiadienis yra rugsėjo 22–ąją, tai tada baigiasi ir astronominė vasara.
O tokia meteorologinė vasara baigiasi tada, kai paros vidutinė temperatūra nukrinta žemiau 15 (laipsnių – red. past.). Dabar kaip tik šią savaitę jinai ir laikosi apie 15 ir tikėtina, kad kitą savaitę jau kris žemiau 15, nes jau paties ir viso rugsėjo temperatūra vidutinė yra tarp 12 ir 13 laipsnių.
Aišku, iš pradžių būna ji apie 14–15 dar pirmąjį dešimtadienį, o po to jau krinta iki 11–12 mėnesio pabaigoj, nes ilgėja naktys, aišku, jos darosi šaltesnės. Na ir turbūt tie karščiai, kurie pasitaikydavo dabar per pastaruosius 70 metų, tai net 4 kartus buvo viršyta 30 laipsnių temperatūra.
O tai ar mes dar galime sulaukti tokios temperatūos, ar dar sušils?
Turbūt visi prisimena 2015 metų Rugsėjo 1–osios šventę, kai 35 laipsnių temperatūra buvo užregistruota Lietuvoje, netgi ir aukštesnė – Druskininkuose viena dešimtąją, dar virš 35, bet tokios kaitros tikrai jau nenumatoma ateinančią savaitę. Ir visą mėnesį laikysis, na, tokia, galima sakyti, jau tipiška rugsėjo mėnesio temperatūra. Dienomis apie 20, naktimis apie 5 netgi laipsnius kai kur nukris, iki 10 nukris laipsnių.
Ir reikia turėti omeny, kad rugsėjis jau yra ir šalnų metas, nes Varėnoje yra užregistruota štai 1993 metų rugsėjo 30 d. minus 6 ir trijų dešimtųjų laipsnių temperatūra. Taigi turime praktiškai daugiau kaip 41 laipsnio temperatūros diapozoną, kuriame svyruoja temperatūra Lietuvoje per visą istorinį meteorologinių stebėjimų laikotarpį.
Ar bus temperatūra aukštesnė negu 20 laipsnių? Ar čia jau reikia laukti bobų vasaros, gal tada pakils?
Na, bobų vasaros metu irgi dažniausiai temperatūra tiktai vos, vos priartėja prie 20 laipsnių, bet sunku pasakyt dabar, kokia gali būti kiekviena diena rugsėjo mėnesį, nes tokių ilgalaikių prognozių, kurios būtų detalizuotos kiekvienai dienai ar kiekvienai nakčiai dabar mokslas tikrai negali sukurti.
Šiaip vidutinė mėnesio temperatūra yra prognozuojama 1 laipsniu aukštesnę už vidutinę daugiametę. Reiškia, vietoj 12–13 bus 13–14 vidutinė metų temperatūra. Taip kad tokių dienų, ypač pirmajame dešimtadienyje, kai temperatūra kils iki 20–22 laipsnių, tai yra labai didelė tikimybė, be abejo.
Yra žmonių, kurie nėra atostogavę ir dabar kaip tik planuoja atostogas. Ar galima manyti, kad orai bus geresni pajūry, o galbūt kaip tik šioje Lietuvos daly kur nors apie Druskininkus ar Birštoną? Kur bus galima surasti geresnį orą?
Pajūryje rugsėjo mėnesį būna šiltesnės naktys. Jeigu, kaip minėjau, temperatūra kitur gali nukristi iki 5–10 ir 12 laipsnių, tai pajūryje, prie jūros, Kuršių nerijoje laikosi 2–3 laipsniai aukštesnė naktinė temperatūra.
O kaip su dienom?
Dienos tokios pat praktiškai, kaip ir visoje Lietuvoje, kadangi tai priklauso nuo debesuotumo. Ir jeigu yra apsiniaukę, o kaip tik rugsėjis Vakarų Lietuvoje yra lietingiausias. Kritulių iškrinta per mėnesį apie 70–80 milimterų. Pavyzdžiui, Vidurio ir Rytų Lietuvoje tik 50–60 milimetrų.
Taip kad lietingesnis visgi yra Vakarų Lietuvoje yra rugsėjis negu Rytų Lietuvoje, bet šilta jūra ir gana šiltos, malonios naktys, šilti vakarai jie, aišku, vilioja dar poilsiautojus į pajūrį.
Galbūt įmanoma numatyti, kokia bus rugsėjo 1–oji?
Yra prognozuojama. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba yra paskelbusi jau ilgalaikes prognozes iki pat rugsėjo netgi 4–5 dienos. Tai pirmoji diena yra numatoma tokia permaininga, yra visgi didelė kritulių tikimybė, nebus visiškai giedra tikrai. Ir dėl to turime būtinai pasiimti į šią šventę ir skėtį, jeigu ji vyks atvirame ore. O kaip tik dabar yra taip ir organizuojamos Rugsėjo 1–osios šventės.
Švietimo ir mokslo ministerija rekomenduoja mokyklos kuo daugiau pamokų vesti gryname ore, kad esą mažiau eitų į klases. Kaip jūs manote, kiek tas rugsėjis yra tinkamas pamokoms kieme?
Aš manyčiau, kad visgi prasideda ir rūkų sezonas, ir dažnai rūkas laikosi dar iki 11–12 valandos rugsėjo mėnesį, taip kad yra gana vėsu, drėgna ir tokie yra ne visada palankūs užsiėmimams, kažkokioms pamokoms, bet antroje dienos pusėje, per pietus, tikrai dar yra šiltų valandų didelė tikimybė, nes dar ta aukščiausia temperatūra vis tiek išsilaiko 1–2 valandas, jeigu ji priartėja prie 18–20 laipsnių, taip kad tokių valandėlių gali būti.
Bet, žinoma, iš anksto planuoti ir lauke sudaryti kažkokį pamokų tvarkaraštį tikrai yra sudėtinga, kadangi ir lietūs ilgesni, jie jau tampa tokie tolygūs, ilgalaikiai, rugsėjo ir spalio mėnesiais iškrinta ištisiniai krituliai. Taip kad užsiėmimams tikrai yra tokios gana vidutiniškai palankios arba netgi nepalankios sąlygos.
Ar dabar iškrintantis lietus padės sumažinti hidrologinės sausros pasekmes?
Apskritai, kad vandens lygis atsistatytų telkiniuose, vandeningumas upėse, reikėtų netgi viso lietingo rudens sezono ir sniegingos žiemos, tada galėtumėme jau pavasarį sulaukti ir potvynių, kas yra, galima sakyti, būtinas reiškinys upėse. Tai yra svarbus reiškinys. Ir tada jau tikėtina turėtumėme ir normalų vandens lygį, nuotėkį.
Tokie krituliai, kurie trunka čia tik kelias paras, kelias dienas per savaitę, jie iš esmės nepakeis vandens išteklių kiekio.
Vandens išteklių gal ir nė, o kaip su grybais? Kaip jūs manot, ar tai jiems kažkiek padės?
Buvo pasiektas ketvirtos ir netgi penktos klasės gaisringumas, kas yra labai pavojinga miškams, ir krituliai, kurie dabar iškrito Lietuvoje, sumažino gaisrų pavojų, tačiau sudrėkęs dirvožemio arba miško paklotės sluoksnis dar yra labai plonas. Jis retai kur yra sudrėkęs giliau negu 10–20 centimetrų.
Bet iš esmės kažkokį gerą impulsą davė šie krituliai ir grybų sezonui, bet dar reikėtų bent kelių lietingų savaičių.
Pasaulio sveikatos specialistai sako, kad šie metai yra rekordiškai karšti. Ar galima manyti, kad Lietuvoje irgi? Nes kartais apsidarius atrodo, kad galbūt kaip tik čia Lietuvoje buvo vėsesni metai negu pernai.
Pernai mes turėjome rekordą ir jau metinė temperatūra pasiekė netgi 8 laipsnius ir devynias dešimtąsias. Taigi tokios temperatūros šiemet pagal preliminarius skaičiavimus nebus, bet vis tiek metai buvo šilti, nes labai buvo šilta žiema, labai šiltas birželis, vasara tokia vidutiniškai šilta, taip kad rekordiškai karštų metų neturėsime.
Pasaulyje, žinoma, buvo užregistruotas ir rekordiškai mažas ledo kiekis Arktyje per visą 60 metų stebėjimų laikotarpį. Taip kad pasaulis šyla, o Lietuva irgi neatsilieka.
Dėkoju už pokalbį.
Visą pokalbį su klimatologu Arūnu Bukančiu kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
