„Pilk už litą ir važiuok pas kitą...". Tai būtų graži vairuotojų pilietinė pozicija. Kiekvienoje degalinėje įsivarvini po 0,240 litro degalų ir į kitą degalinę... Pilietinės pozicijos pareiškimas – sveikintinas dalykas. Tačiau šiuo atveju tai tas pats, kaip gatvėje sutiktos stiuardesės prašyti, kad nuskraidintų į Ameriką. Stiuardesė juk turi lėktuvą. Juokauju, žinoma...
Mūsų Vyriausybė ir premjeras A.Kubilius, suprantama, kaip visada nekalti, nes, girdi, aukštas kuro kainas lemia „globalios ekonomikos veiksniai". ES politika – dirbtinai kelti akcizus už kurą ir aukštai iškėlus laikyti kartelę. Tačiau mūsiškiai perspjovė ir pačią Europą. Lietuviški akcizai benzinui vieni didžiausių Europoje.
Nukenčia visi
Ne per seniausiai ir dyzelino kainos buvo „aukštumoje", tačiau po kilusio triukšmelio šiek tiek buvo apmažintos. Rezultatas akivaizdus: vairuotojų vajus lakstyti pirkinėti į užsienį gerokai pigesnio tenykščio dyzelino baigėsi, ir pinigai kurui buvo išleidžiami Lietuvoje (taigi, ir akcizai už kurą pradėjo plaukti į „savą" biudžetą). Finansų ministerija iki šiol nenori pripažinti, kad akcizo už dyzeliną perteklinis didinimas buvo klaida.
Pastaruoju metu benzino kainos tampa nebepakenčiamos. Vežėjų akcija praėjusį šeštadienį – tik vienas iš skambučių, liudijančių apie vairuotojų bei transporto įmonių nepasitenkinimą. Visgi, nors vežėjų įmonės šalyje ir yra neblogai organizuotos, sugeba tinkamai transliuoti savo poziciją, jų protestai prieš vykdomą akcizų politiką bei kritika Vyriausybės adresu – tik uodo įkandimas drambliui. O kenčia visi – tiek vežėjų įmonės bei eiliniai vairuotojai, tiek šalies biudžetas.
Gal reiktų kokių „šakių", a?.. J
O gal geriau, be šypsenos J? Valdžia., kaip žinia, labiausiai bijo liaudies. Pamename, kaip supanikavo tautos išrinktieji, kai bemitinguojantys prie Seimo rūmų protestuojantys mokytojai pagrasino seimūnams „šakėmis". Dalykiška argumentacija mūsų vadų nebeveikia. Būtina ryžtingiau reikalauti permainų valdžios vyrų mąstyme kitomis priemonėmis. Lietuvoje iki šiol trūksta organizuotų jėgų pasipriešinti beprotiškai Vyriausybės vykdomai politikai. Reikėtų organizuoti gausias akcijas prie Seimo ir Vyriausybės. Tai būtina, nes šiandieniai valdžiai pilietis įdomus tiek, kiek yra mokus. Jokio jautrumo paprastam žmogui, jo vargams ir rūpesčiams – tik skaičių aritmetika. Jokios protingos socialinės politikos – tik nuogos biudžeto eilutės.
A. Kubilius neklysta
Ekonomikos pradžiamokslis – protingai mažinant mokesčius, įplaukos į biudžetą didėja (iki tam tikro lygmens), vartojimas auga, įsukamas ekonomikos variklis. Suprantama – tai reikia daryti atsargiai ir ne naktinių reformų metu.
Premjeras kalba, kad kuro kainos kyla dėl pasaulinių naftos kainų didėjimo. Tai ne visai taip, ir tuo lengvai galima įsitikinti. Esminiai yra kiti faktoriai. Neatmesčiau ir kartelinių šalies kuro pardavėjų susitarimų galimybės, juk žaidėjų šioje rinkoje yra labai nedaug. Jiems nebūtina tartis tiesmukai – yra ir kitų būdų palaikyti aukštas kainas. Kompanija "Lukoil" neseniai paskelbė, kad aplenkiant stambiausią naftos produktų tiekėją "Mažeikių naftą", atplukdė pilną tankerį kuro. Visi tikėjosi kainų mažėjimo, tačiau taip neįvyko. Kam parduoti pigiau, jei galima brangiau? Elementari verslininko logika.
Vyriausybė turėtų rodyti ekonominį išprusimą, politinę valią bei pripažinti savo klaidas. Tačiau A. Kubiliaus Vyriausybė bei pats premjeras neklysta – tai ir yra bėda. Klystame mes – Lietuvos žmonės...
Jei norime, kad šalis būtų konkurencinga pasaulinėje rinkoje, kad augtų gamyba ir eksportas, kuriamos darbo vietos, mažėtų bedarbystė – kuras šalyje turėtų būti kuo pigesnis. Bent jau tiek, kiek leidžia ES norminiai aktai. Tai aidu atsilieptų visoms kitoms prekėms ir paslaugoms bei padėtų "įsukti" ekonomikos variklį. Būtina suprasti ne finansų aritmetiką, o finansų filosofiją. Ekonomika – daugelio faktorių sistema. Vien aritmetinė sudėtis čia neveikia.
Kitų patirtimi nesinaudoja
Yra žinoma užsienio šalių vyriausybių patirtis, kaip veikti sunkmečio sąlygomis ir skatinti nacionalinę ekonomiką. Bet mūsų Vyriausybė ta patirtimi nesinaudoja. Neturi kvalifikuotų patarėjų? Gal nėra noro veikti protingai ir subalansuotai? O gal tiesiog trūksta nuovokos?
Įspūdis toks, kad ši valdžia mus laiko visiškais kvailiais ir naudojasi mūsų begaline kantrybe. Bukas užsispyrimas nėra stiprybės apraiška. Stipri valdžia moka pripažinti savo klaidas. Silpna – niekada.
Nesinaudojama ne tik kitų, bet ir sava patirtimi. Dyzelino akcizo sumažinimas pasiteisino. Pasiteisintų ir kitų akcizų bei mokesčių mažinimas. Žinoma, jei valdžia vykdytų protingą, liberalią mokesčių politiką. Beje, kada sėdintys valdžioje liberalai prisimins savo pamatines vertybes dėl mokesčių mažinimo? Kiek dar jie nuolankiai sėdės šalia savo simbolinio mokesčių akmens, kurį kiekvienais metais linksmai ridena Vilniaus gatvėmis?
Apie ką galvoja žmonės, liaudyje vadinami konservatoriais, lieka paslaptimi už septynių užraktų. Ko galima tikėtis kituose rinkimuose, rodant tokį pabrėžtiną nejautrumą savo rinkėjams. Laikas būtų prisiminti 2000 metų fiasco, kai į Seimą buvo atvertas kelias įvairaus plauko populistams. Tada pradėjo ryškėti valstybės valdymo erozija, kilo chaosas politiniame šalies gyvenime. Dėl to, didelė dalis kaltės tenka taip pat ir šiuo metu didžiausiai valdančiai TS-LKD partijai.
Prie bendro „vaizdelio" derėtų pridėti ir Sodros 72 litus, akyse žlungančią švietimo sistemą, naikinamas ligonines bei sveikatos apsaugą...
TS-LKD partiečiams belieka išsijuosus keikti sovietmetį...
Valerijus Pečiulevičius
