Antradienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenių vadai Rygoje tarsis dėl Baltijos bataliono, kuris budės NATO greitojo reagavimo pajėgose kitų metų pirmąjį pusmetį, formavimo.
Susitikimas šaukiamas po to, kai praėjusią savaitę Latvijos gynybos ministras oficialiai informavimo kolegas apie tai, kad Latvija dėl itin sudėtingos ekonominės situacijos šalyje negalės skirti bendram Baltijos batalionui planuotos Latvijos karių kuopos ir vykdyti savo įsipareigojimų. Rygoje kariuomenės vadai aptars situaciją dėl Latvijos sprendimo ir tarsis dėl būdų, kaip ją spręsti.
Baltijos batalionui vadovauja Lietuva. Trišalis karinis vienetas suformuotas 2007 m. bendru Baltijos valstybių susitarimu. Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariuomenės susitarė skirti batalionui po pėstininkų kuopą, taip pat personalą bataliono kovinės paramos elementams ir kitus pajėgumus ir padalinius.
Baltijos šalių batalioną sudaro apie 800 karių, iš kurių daugiau nei 500 - Lietuvos kariai.
Baltijos batalionas pusės metų trukmės budėjimą keturioliktojoje NATO greitojo reagavimo pajėgų pamainoje pradės 2010 m. pradžioje.
NATO greitojo reagavimo pajėgos - tai aukštos parengties ir technologiškai pažangios Aljanso pajėgos, kurias sudaro sausumos, oro, jūrų ir specialiųjų pajėgų komponentai, galintys bet kada ir bet kur greitai pasirengti operacijoms.
NATO greitojo reagavimo pajėgoms priskirti nacionaliniai vienetai budi savo šalyse, pasirengę vykti į tarptautinės operacijos vietą, jei būtų priimtas toks NATO vadovybės sprendimas.
