Baltarusijos ambasadoriui Lietuvoje Vladimirui Dražinui teko išklausyti Lietuvos parlamento vadovo Česlovo Juršėno priekaištus dėl šioje šalyje kalinamo lietuvių verslininko Alvydo Jablonskio.
A.Jablonskis tardymo izoliatoriuje kali nuo šių metų sausio 15 dienos, jam inkriminuojami nusikaltimai, susiję su turtinės žalos padarymu be grobstymo požymių.
Pasak Lietuvos ambasadoriaus Baltarusijoje Edmino Bagdono, kiek anksčiau lietuvių verslininkas buvo apkaltintas ir minėtuoju nusikaltimu, ir apgalvotu lėšų grobstymu - tai yra abu kaltinimai buvo prieštaraujantys vienas kitam, tačiau Lietuvai atkreipus į tai dėmesį, kaltinimų sumažėjo.
Pasak Lietuvos Seimo pirmininko, šis atvejis yra rimtas neigiamas signalas verslininkams, planuojantiems investuoti Baltarusijoje. Č.Juršėnas kreipėsi į Baltarusijos ambasadorių, išreikšdamas viltį, kad Lietuvos verslininko likimas bus kuo greičiau išspręstas.
A.Jablonskis vadovauja bendrai Baltarusijos ir Lietuvos įmonei "Beltamoštranzit". Lietuvių verslininką sulaikė Baltarusijos valstybės finansinių tyrimų departamentas. Lietuvio sulaikymo terminas baigiasi birželio 15 dieną, tačiau, pasak E.Bagdono, nežinia, ar pavyks verslininką išlaisvinti, nes Baltarusijos institucijos į visus Lietuvos pusės veiksmus dėl įkalinimo tikslingumo atsakė neigiamai.
Baltarusijos teisėsauga A.Jablonskiui siūlo susimokėti 218 mln. baltarusiškų rublių (apie 110 tūkst. litų), taip esą būtų panaikinta turtinė žala, tačiau pats verslininkas ir jo žmona su kaltinimais nesutinka.
Susitikimo metu su V.Dražinu, Seimo vadovas taip pat priminė Lietuvos konsulato statybų Gardine klausimą. Iki šiol Baltarusija nėra sutvarkiusi visų reikiamų formalumų, nors konsulatas visų pirma reikalingas siekiant aptarnauti šiame regione gyvenančius Baltarusijos piliečius.
Anot Lietuvos parlamento vadovo, problemas būtina spręsti nedelsiant, nes jau dabar priimami sprendimai dėl 2009 metų valstybės biudžeto.
Baltarusijos ambasadorius savo ruožtu prašė kuo skubiau pradėti įgyvendinti Šengeno teisyne numatytą lengvatą - pasienio teritorijų (iki 50 kilometrų) gyventojams vykti į kaimyninę šalį be vizų, o tik su specialiais leidimais.
Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare, vėliau įsiliejus į Šengeno erdvę, Baltarusijos piliečiai prarado turėtas privilegijas Lietuvos - Baltarusijos sieną kirsti palengvinta tvarka.
Lietuva santykiuose su Baltarusija balansuoja tarp kritinio ir pragmatinio dialogo, kurį, viena vertus, diktuoja griežta ES pozicija autoritarinio prezidento Aleksandro Lukašenkos ir demokratijos padėties toje šalyje atžvilgiu, kita vertus - artima kaimynystė ir bendra 679 kilometrų siena.
Atsižvelgdamas į autoritarinę šios valstybės sąrangą, susitikime su ambasadoriumi Lietuvos Seimo pirmininkas Č.Juršėnas pasveikino V.Dražiną dėl jo atstovaujamos valstybės sprendimo į rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus pakviesti tarptautinius stebėtojus.
Seimo pirmininko nuomone, labai svarbu, kad stebėtojų misija įsitikintų, jog tiek pozicijos, tiek opozicijos kandidatai turi vienodas sąlygas bei teises rinkimų metu. Tuomet, pripažinus naujai išrinktą parlamentą, Baltarusijai atsivertų papildomos tarptautinio bendradarbiavimo galimybės.
